Politikai nesutaria dėl valdžios galių savivaldoje perskirstymo, todėl mažai kas tiki, kad po metų vyksiančiuose savivaldybių rinkimuose būtų galima tiesiogiai balsuoti už merus.
Lieka vos mėnuo
Savivaldybių tarybų rinkimai vyks 2011 m. vasarį, taigi, lygiai po metų. Iki šiol būta labai daug politikų pažadų pasistengti, kad jau tais metais būtų įteisinti tiesioginiai merų rinkimai. Prezidentė Dalia Grybauskaitė neseniai irgi reikalavo, kad Vyriausybė šiais metais pasistengtų šį tikslą pasiekti.
Norint, kad jau 2011-ųjų vasarį žmonės galėtų tiesiogiai rinkti ne tik savivaldybių tarybas, bet ir merus, politikams reikia jau šį pusmetį susitarti dėl esminių vietos valdžios galių perskirstymo, taip pat atlikti gausybę ilgų ir sudėtingų teisinių procedūrų – pakeisti Konstituciją, pataisyti ne vieną įstatymą ir nutarimą.
Pasak Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių reikalų komiteto pirmininko Vytauto Kurpuveso, nors atrodo, kad dar yra visi metai tokiems pokyčiams, iš tikrųjų laiko visai nebeliko. "Jau šį kovą turi būti visiškai aiškus politinis apsisprendimas, kokia turėtų būti savivalda, jeigu būtų priimtos Konstitucijos pataisos dėl tiesioginių merų rinkimų", – skaičiavo jis.
Dideli politiniai nesutarimai
Tačiau politikai vis dar nesutaria, kokių galių turėtų tiesiogiai išrinktas meras, koks būtų jo ir savivaldybės tarybos santykis. Dauguma politikų labai atsargiai ir net skeptiškai vertina galimybę, kad gana didelius nesutarimus pavyks per mėnesį įveikti. Tai reiškia, kad negali būti nė kalbos apie tiesioginius merų rinkimus jau 2011 m.
Esminis politinis ginčas ir nesutarimų objektas – koks turėtų būti tiesiogiai išrinktas meras?
Vieni už tai, kad meras turi likti toks, koks yra dabar. Tai reikštų, kad meras, nors ir tiesiogiai išrinktas, būtų taip pat tiesiogiai išrinktos savivaldybės tarybos pirmininkas, neturėtų realios miesto ar rajono tvarkymo valdžios. Realią valdžią išlaikytų ne tiesiogiai rinkti, bet merų ir tarybos sutarimu skiriami vykdomosios valdžios vadovai – administracijų direktoriai.
Kiti politikai pasisako už priešingą variantą – kur kas stipresnį tiesiogiai išrinktą merą, kuris vadovautų vietos vykdomajai valdžiai, tai yra turėtų realius sprendimų priėmimo svertus.
Nedrįsta prognozuoti
V.Kurpuvesas pripažįsta, kad vis dar diskutuojamos abi alternatyvos dėl galių pasiskirstymo vietos valdžioje. "Aiškiai, tiesiai šviesiai tikrai nepasakysiu, kuri iš jų surinktų pakankamą balsų skaičių Seime", – sakė jis.
Valstybės valdymo ir savivaldybių reikalų komitetas pirmomis kovo dienomis žada surengti plačias parlamentarų diskusijas šiais klausimais. Po jų ir turėtų paaiškėti, ar susirenka pakankamai balsų Seime Konstitucijai pakeisti ir vėliau įstatymams pakoreguoti.
"Seimui gali būti pasiūlytos abi alternatyvos ir tada jis kovo mėnesį, tik pradėjęs pavasario sesiją, balsų dauguma pasirinks, kuri iš jų įgyvendintina", – vylėsi V.Kurpuvesas.
Jo vadovaujamo komiteto dauguma linkusi prie to, kad tiesiogiai išrinktas meras būtų vietos vykdomosios valdžios galva, tai yra turėtų didesnius įgaliojimus nei dabartiniai miestų ir rajonų vadovai.
Dalis valdančiosios keturių centro dešinės partijų koalicijos irgi būtų už tai, kad tiesiogiai išrinktas meras turėtų didesnius įgaliojimus. Tačiau tam prieštarauja opozicija, pirmiausia Socialdemokratų partija. Jos vadovybė apsisprendė įpareigoti socialdemokratų atstovus Seime remti variantą, kad tiesiogiai išrinkti merai neįgytų pernelyg didelių įgaliojimų, tai yra liktų vietos tarybų vadovais.
Naujausi komentarai