Pasak ministerijos, šios trys savivaldybės tapo pirmąkart sudaryto Lietuvos savivaldybių aplinkosaugos reitingo lyderėmis.

Pasak aplinkos ministro Simono Gentvilo, prieš 50 metų Stokholme 115 pasaulio valstybių paskelbtas manifestas davė pradžią didžiosioms aplinkosauginėms konferencijoms, o per šį pusę amžiaus valstybių dėmesys nuo problemų industrinėse teritorijose persikėlė į praktiškai visas sritis – nuo Arkties iki žmogaus kraujo, kur randama mikroplastiko.

„Mes gyvename karo krizės laikotarpiu, kuriame Rusija bando sunaikinti Ukrainą, paneigdama visus Europos ir pasaulio saugumo principus, ir suprantama, kad mūsų visų žvilgsniai yra į Ukrainą ir pagalbą jai. Vis dėlto mes negalime pamiršti, kad turime bent dar tris šliaužiančias krizes: kintančio klimato, nualintos aplinkos ir išeikvotų resursų“, – sakė S. Gentvilas.

Vis dėlto mes negalime pamiršti, kad turime bent dar tris šliaužiančias krizes: kintančio klimato, nualintos aplinkos ir išeikvotų resursų.

Europos Komisijos atstovybei Lietuvoje vadovas Marius Vaščega sveikino tai, kad žaliasis kursas šiuo metu palaikomas ne tik Lietuvoje ar Europoje, bet ir už jos ribų, ir ragino prisiminti, kad jo tikslas yra saugoti visą Žemės planetą.

„Žvelgdamas į tolimesnę ateitį laukiu, kuri savivaldybė bus pirmąja klimatui neutralia savivaldybe Lietuvoje. Noriu palinkėti visoms nesustoti ir judėti į priekį, kad galėtume drąsiai pasakyti, jog turime pirmąją Lietuvoje klimatui neutralią savivaldybę“,  – kalbėjo M. Vaščega.

Ši aplinkos ministro iniciatyva skirta savivaldybių lyderystei aplinkosaugos srityje įvertinti ir pamatuoti. Reitingas sudarytas siekiant stiprinti savivaldybių konkurencingumą bei skatinti Vyriausybės programos nuostatų ir Žaliojo kurso tikslų įgyvendinimą.

Reitingas sudarytas iš 56 įvairių kriterijų ir vertina ne vien savivaldybių aplinkosauginius duomenis, tačiau ir aplinkosauginio sąmoningumo skatinimą jose, pavyzdžiui, atliekų prevencijos ir tvarkymo, prisitaikymo prie klimato kaitos, perėjimo prie žiedinės ekonomikos sritis, taip pat darnaus judumo, urbanizuotų teritorijų tvarumo, biologinės įvairovės, gyventojų aplinkosauginio sąmoningumo skatinimo klausimus.

Kriterijus sudarė bei patvirtino nepriklausoma, iš skirtingų sektorių atstovų sudaryta ekspertų komisija. Duomenys savivaldybių vertinimui buvo surinkti iš pačių savivaldybių bei kitų valstybinių įstaigų.

Anot ministerijos, 60 balų iš 100 galimų surinkusi Vilniaus savivaldybė buvo tarp pagrindinių lyderių septyniose iš devynių sričių: statybų ir teritorijų planavimo, klimato kaitos valdymo ir politikos, aplinkos kokybės, prevencijos ir komforto, bei biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio grupėse.

Vilnius taip pat išsiskyrė iš visų savivaldybių kaip daugiausiai įvairių žaliųjų ir bendruomenės įtraukimo, informavimo iniciatyvų ir priemonių įgyvendinantis miestas. Pažymima, kad sostinės savivaldybė yra kol kas vienintelė Lietuvoje, pradėjusi naudoti Žalumo indeksą vertinant naujai vystomus statybos projektus bei pirmoji miesto tarybos sprendimu uždraudusi šildytis deginant anglį ar durpes.

Antrojoje vietoje atsidūrusi Druskininkų savivaldybė su daugiau nei 52 taškais daugiausiai lyderystės parodė energetikos, statybų ir teritorijų planavimo bei klimato kaitos ir valdymo srityse.

Ministerijos teigimu, didelė dalis savivaldybių pasirodė labai gerai vienoje ar dviejose grupėse, tačiau prasčiau likusiose, tuo metu Druskininkai turėjo pakankamai gerus rezultatus beveik visose kriterijų grupėse. Tai – viena iš kelių Lietuvos savivaldybių pirmaujanti renovuotų daugiabučių butų skaičiumi bei dviračių takų ilgiu, tenkančiu tūkstančiui gyventojų.

Trečiosios vietos nugalėtoja – Jonavos rajono savivaldybė, kuri pelnė 47,75 balus. Daugiausiai nuveikti jai pavyko aplinkos kokybės, komforto, prevencijos bei statybų ir teritorijų planavimo srityse. Taip pat ji yra viena iš kelių šalies savivaldybių 2021 m. įsigijusių elektra varomą tarpmiestinį autobusą, daugiau informacijos apie tai čia.

Be to, Jonavos rajono savivaldybė yra viena iš dviejų savivaldybių Lietuvoje, priėmusi du Europos merų pakto įsipareigojimus – iki 2030-ųjų išmetamo CO2 kiekį sumažinti bent 40 proc. ir didinti savo atsparumą klimato kaitos poveikiui.

Toliau savivaldybių aplinkosaugos reitingo dešimtuke rikiuojasi Panevėžio, Kauno miesto ir Kauno rajono. Birštono, Klaipėdos, Tauragės ir Utenos rajonų savivaldybės.