Ypatingojo prokuroro institutą Lietuvoje įvedantys projektai prieštarauja Konstitucijai. Taip nusprendė Seimas ir artimiausiu metu prie tokio projekto negrįš.

Balsų dauguma atmetė

Vakar parlamentarai svarstė grupės Seimo narių parengtą Ypatingojo prokuroro įstatymo projektą. Dauguma pritarė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadai, kad šis projektas neatitinka galiojančių Konstitucijos nuostatų. Už tokią komiteto nuomonę balsavo 49 Seimo nariai, prieš buvo 22.

Tai reiškia, kad Ypatingojo prokuroro įstatymo projektas atmestas ir prie jo Seimas artimiausiu metu nebegrįš.

Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras informavo, kad šis komitetas dėl Ypatingojo prokuroro įstatymo sutiko su Seimo teisininkų išvadomis: "Pirmiausia derėtų teikti ir priimti kai kurių Konstitucijos straipsnių pakeitimą, tik tada būtų galima svarstyti ir priimti šį įstatymą."

Neatitinka Konstitucijos

Pabrėžiama, kad projekte numatyto ypatingojo prokuroro institutas neatitinka galiojančios Konstitucijos. Kritikuojamos nuostatos, pagal kurias ypatingasis prokuroras turi teisę apžiūrėti bet kurį, net ir privatų, objektą, atvykti į bet kokią privačią įstaigą ir reikalauti susipažinti su reikiamais dokumentais ar kita reikiama informacija, daryti įrašus ar kopijuoti dokumentus.

Europos teisės departamentas taip pat pareiškė, kad projektai, kuriais siūloma Lietuvoje steigti ypatingojo prokuroro institutą, gali prieštarauti ir Europos teisei, pirmiausia – Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai.

Kvietė nepaisyti nuomonių

Vienas įstatymo iniciatorių Seimo narys Gintaras Songaila desperatiškai bandė parlamentarus įtikinti pritarti teikiamam projektui. "Prašau jūsų neatsitverti abejingumo siena ir nesitaikstyti su Teisės ir teisėtvarkos komiteto bei Seimo Teisės departamento ciniškumu bei savivale. Prašau aktyviai dalyvauti projekto svarstyme ir balsuoti už nepagrįstų Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadų atmetimą", – tokį kreipimąsi į Seimo narius G.Songaila išplatino posėdžio išvakarėse.

Bet dauguma parlamentarų nesutiko su G.Songaila ir kitais šio projekto teikėjais. "Jeigu priimtume tokį įstatymą, galėtume "didžiuotis", kad esame vieninteliai Europoje, pralenkę netgi Baltarusiją ir Rusiją, įvedę politinio susidorojimo įrankį, visiškai neatitinkantį teisinės civilizuotos valstybės principų", – kalbėjo Tvarkos ir teisingumo frakcijos narys Remigijus Žemaitaitis.

"Negalima teisinės valstybės griauti tokiu gatvės būdu, taip mėgėjiškai", – pabrėžė socialdemokratas Justinas Karosas.

Tirtų rezonansines bylas

Įstatymo projekte buvo numatyta, kad ypatingasis prokuroras būtų Seimui atskaitingas prokuroras, atliktų ypatingus tyrimus vadinamosiose rezonansinėse bylose. Taip pat jis būtų specialus Generalinės prokuratūros prokuroras, turėtų visas įstatymų nustatytas prokuroro teises ir pareigas, tačiau Generalinės prokuratūros vadovybei nebūtų pavaldus.

Ypatingasis prokuroras turėtų teisę savo nutarimu pradėti ikiteisminį tyrimą, koordinuoti jo įgyvendinimą. Jis galėtų reikalauti nedelsiant pateikti informaciją, medžiagą ir dokumentus, apžiūrėti bet kurį Lietuvos teritorijoje esantį statinį, atvykti į bet kokią valstybės ar savivaldybės, viešąją ar privačiąją įstaigą, įmonę ar organizaciją ir reikalauti, kad jam būtų leista susipažinti su reikiamais dokumentais ar kita reikiama informacija.

Seime prieš porą metų jau bandyta piršti ypatingojo prokuroro idėją. Tačiau tuomet ji buvo sukritikuota ir atmesta.