Kol kas nesurasto žudiko kulkų pakirsti teisėjas Jonas Furmanavičius ir kaunietė Violeta Naruševičienė vakar po pietų atgulė amžinojo poilsio. Pirmasis iš jųdviejų palaidotas savo gimtinėje, Stakliškėse, o antroji auka - Karmėlavos kapinėse.

Iš šarvojimo salės Kaune, A.Juozapavičiaus prospekte, išlydėtas trispalve perjuostas karstas su pirmadienį nužudyto teisėjo J.Furmanavičiaus palaikais atvežtas į tėviškės Stakliškių bažnyčią. Po Šv.Mišių kūnas atgulė netoliese esančiose kapinaitėse.

Laidotuvių palydą sudarė keli šimtai žmonių. Iš Kauno į Stakliškes laidotuvių ceremonijos dalyvius vežė du užsakyti autobusai, visam kelyje laidotuvių procesiją lydėjo policijos palyda. Važiuojant pro Prienus ir Birštoną kelius taip pat tvėrė policijos pareigūnai.

"Jis savo gyvenimą nugyveno teisdamas kitus, o šiandien stos prieš Aukščiausiojo teismą pats. Mūsų, visų čia susirinkusiųjų, pareiga - padaryti viską, kad būtų išaiškinta tikra, objektyvi tiesa, sudėti visi taškai, kurių dar daugybės trūksta ir kaltieji nuteisti, o nekalti išteisinti ir reabilituoti", - tardamas žodį prie J.Furmanavičiaus kapo, akcentavo Kauno apygardos teismo teisėjas Albertas Milinis.

Kelios minutės po 16 val. Temidės tarno palaikai atgulė gimtųjų Stakliškių kapinėse. Karstą su palaikais gaubusi Lietuvos trispalvė, kaip įprastai, buvo sulankstyta ir įteikta jau antrojo sūnaus netekusiai velionio motinai. Artimųjų už parankių laikyta didžiulio sielvarto kamuojama garbaus amžiaus moteris, akimis palydėdama į kapo duobę nuleidžiamą karstą, kelis sykius ištarė: "Sūnau mano."

Į paskutinę kelionę iš Petrašiūnų į Karmėlavos kapines V.Naruševičienę lydėjo vos pora dešimčių gedinčių. Laidotuvėse nebuvo matyti nei jos dukros, nei vyro ir sesers.

"Nežinau, kodėl daugiau draugų neatvažiavo. Gal išsigando tokio didelio dėmesio", – sakė velionės draugu prisistatęs vyras.

Prie kapo duobės nesiliejo graudžios kalbos, nebuvo girdėti aimanų. Tarp velionės artimųjų nebuvo trijų bene artimiausių žmonių: vyro, mažametės dukters ir sesers Laimos Stankūnaitės. Laidotuvėse jiems nerekomendavo, o gal ir uždraudė pasirodyti apsauga.

Policijos ir antiteroristinių operacijų rinktinės "Aras" pareigūnai Karmėlavos kapinėse šmirinėjo nuo ryto.

Nuo šarvojimo salės iki kapinių laidotuvių procesiją lydėjo policijos ekipažas, keliasdešimties metrų spinduliu aplink kapvietę stoviniavo švarkuoti tvirto stoto vyrai. Netoli buvo pastatytas baltas "Aro" autobusiukas. Spėjama, kad velionės sesuo laidojimo procesiją galėjo stebėti sėdėdama jame. Po laidotuvių mašina iškart išvažiavo.

L.Stankūnaitė atsisveikinti su seserimi trumpam buvo atvežta ryte į šarvojimo salę. Mergina į pastatą įleista pro atsargines duris.

Iki šiol su žiniasklaidos atstovais apskritai nebendravę velionės artimieji nebuvo itin linkę kalbėtis ir vakar. Tačiau kai kurie iš jų nesusivaldė, nes užvakar buvo girdėję nužudymais įtariamojo Drąsiaus Kedžio motinos Laimutės žodžius, kad jos sūnus pedofilijos skandalo neišsigalvojo ir velionę bei jos seserį kaltino vaikų pardavinėjimu argumentuotai.

"Ji (L.Kedienė – red. past.) apkaltino motiną neįsivaizduojamu dalyku – vaiko pardavinėjimu. Argi šitaip galima, – palaidojusi marčią kalbėjo Nijolė. – Internete jis – didvyris. Baisu, kad jo sesutė teisėja per pažintis jo nepadarytų ligoniu. Jis atsėdės kelerius metus ir toliau gyvens laisvėje", – pasakė ir į mašiną sėdo moteris."