Vytis kartu su trispalve prie valstybės institucijų neplevėsuos?

„Įteisinus siūlomas pataisas, išeitų, kad Lietuvos valstybėje Seimą, Prezidentūrą, Vyriausybę, ministerijas, savivaldybes ir kitas svarbias krašto institucijas reprezentuotų net dvi skirtingos vėliavos: Lietuvos valstybės (trispalvė, įteisinta Konstitucija) ir Lietuvos valstybės istorinė vėliava (raudona su baltu raiteliu, įteisinta įstatymu, kaip istorinio atminimo ženklas). Tokių dalykų nėra nė vienoje valstybėje“, – teigiama Heraldikos komisijos Seimui pateiktoje išvadoje.

Komisijos nuomone, siūlomos pataisos įvestų painiavą, todėl raginama jų atsisakyti.

Tokių dalykų nėra nė vienoje valstybėje.

Anot Heraldikos komisijos, istorinė vėliava galėtų būti keliama valstybės švenčių dienomis, bet ne nuolatos.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas trečiadienį dėl Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo pataisų surengė klausymus.

Jų dalyviai vis dėlto sutarė, kad istorinė arba herbinė vėliava turėtų būti nuolat iškeliama virš arba šalia Seimo, Prezidentūros, Vyriausybės ir ministerijų, Konstitucinio Teismo, teismų, prokuratūrų, Lietuvos banko, Vyriausiosios rinkimų komisijos, savivaldybių, Valdovų rūmų Vilniuje, Trakų pilies bei Karo muziejaus skverelyje Kaune. Taip pat Kernavėje ir Senųjų Trakų piliavietėje.

Projekte taip pat nurodoma, kad per valstybines šventes vėliava su Vyčiu turėtų plevėsuoti ir virš kitų įstaigų, institucijų, diplomatinių atstovybių užsienyje. Valstybės bei savivaldybių įstaigoms ji būtų privaloma ir Laisvės gynėjų dieną sausio 13-ąją, Lietuvos įstojimo į NATO bei ES dienomis – atitinkamai kovo 29-ąją ir gegužės 1-ąją, liepos 15-ąją – Žalgirio mūšio dieną, lapkričio 23-iąją – Kariuomenės dieną.

Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo pataisų projektą dar 2012 metais parengė konservatoriai Stasys Šedbaras ir Kęstutis Masiulis. Jį iš Seimo stalčių prieš porą savaičių ištraukė Kultūros komiteto pirmininkas „valstietis“ Ramūnas Karbauskis. Pasak jo, Lietuvos šimtmečio išvakarėse reikia prisiminti valstybingumo ištakas ir 2018-uosius „paženklinti pasididžiavimą valstybe skatinančiais simboliais“.

Dabar istorinė vėliava nuolat keliama Valdovų rūmuose Vilniuje, Trakų pilyje ir Karo muziejaus skverelyje Kaune. Ji visuomenės iniciatyva plazda ir Vilniaus Lukiškių aikštėje, kai buvo iškelta 2015 metais minint Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 25-metį.

„Istorinė valstybės vėliava mums nuolat primena mūsų susitarimą gyventi valstybiškai, laikytis pareigų ir ištikimybės valstybei, kuri mums sudaro sąlygas taikiai gyventi viduje ir išorėje“, – istorinės vėliavos svarbą trečiadienį apibūdino Heraldikos komisijos narys Arvydas Každailis.

Anot jo, istorinė vėliava – raudona su sidabriniu raiteliu – yra kilusi iš valdovo vėliavos ir žymi brandų valdovą, gebantį apginti savo šalį.

Dėl įstatymo pataisų projekto Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas planuoja apsispręsti sausio 2 dieną, o sausio 12 dieną jį turėtų svarstyti visas Seimas.

Parlamentas 2004 metais įteisino Lietuvos valstybės istorinę vėliavą.

Lietuvos valstybės istorinė arba herbinė vėliava – istorinis Lietuvos valstybės simbolis, audeklas, kurio raudoname lauke vaizduojamas baltas (sidabrinis) šarvuotas raitelis ant balto (sidabrinio) žirgo, laikantis dešinėje rankoje virš galvos iškeltą baltą (sidabrinį) kalaviją.