Vyriausybės kanclerė: mobilizacijos pratybose nustatytos evakuacijos planų spragos

„Matome, kad kai kurios institucijos galbūt yra per daug apkraunamos, atsiranda tokių niuansų apie kuriuos rašant popieriuje negali pagalvoti“, – trečiadienį kalbėjo Vyriausybės kanclerė Giedrė Balčytytė, komentuodama Mobilizacinės sistemos patikrinimo pratybas „Vyčio skliautas 2024“.

„Dėl sveikatos priežiūros įstaigų evakuacijos mums kilo klausimai, nes medikamentai turi būti šaldomi, reiškia turi būti ir šaldytuvai, tuo pat metu šalis turi priimti karinę pagalbą iš šalies, reiškia infrastruktūra yra irgi užkrauta, tuo pat metu vyksta evakuacijos iš vietų, žmonės juda, yra kamščiai“, – pridūrė ji.

Vyriausybės kanclerei antrino ir Vilniaus meras Valdas Benkunskas, akcentavęs iššūkius, susijusius su negalią turinčių žmonių, ligonių evakuacija. Antradienį sostinėje pirmą kartą treniruotasi, kaip juos traukiniais išvežti iš miesto.

„Vakar jau pamatėm evakuojant mokyklas ir globos namus, kad reikia turėti aišku paruoštą pirmiausiai techniką, ypač žmonėms, kurie negali judėti ir kurie turi būti horizantalioje padėtyje evakuojami. Mes turime jau mūsų viešojo transporto įmonėje įrengę vieną autobusą, kuriame būtų galima suguldyti tiesiog su neštuvais žmones ir juos evakuoti, bet pamatėm, kad tikra praktika yra reikalinga“, – Grigiškių „Šviesos“ gimnazijoje kalbėjo meras.

„Lygiai taip pat nustatant lokacijas dėl evakuacijos, kur galėtų jos būti, labai svarbu įvertinti, kad į tas lokacijas galėtų atvažiuoti sunkiasvorė technika, ne tik autobusai, – pridūrė jis. – Šitas įvažiavimas (į gimnaziją – BNS) yra probleminis, nes yra siauras ir gyventojai aplinkinių namų susistatę automobilius iš esmės blokuoja išvažiavimus.“

Vis tik G. Balčytytės teigimu, Vilniaus savivaldybė „yra pavyzdys kitoms savivaldybėms“, kaip pasiruošti krizinėms situacijoms.

„Mes turime šiose pratybose tokią situaciją, kad yra numatyta, jog 27 savivaldybės yra tos iš kurių yra gyventojai evakuojami ir 24 savivaldybės į kurias turi būti evakuoti žmonės“, – pasakojo A. Bilotaitė.

Anot jos, savivaldos institucijos turi pasirūpinti 25 proc. gyventojų evakuacija.

„Didžioji dalis žmonių patys evakuotųsi savo transportu, bet 25 proc., pirmiausia atkreipiant dėmesį į pažeidžiamas grupes, šiais žmonėmis, turėtų pasirūpinti mūsų institucijos, turi turėti sąrašus, ypatingai kalbant apie žmones su negalia, pažeidžiamas grupes, kam reikalinga atitinkama pagalba, ir užtikrinti šių žmonių saugų perkėlimą, transportą“, – sakė ministrė.

Anot A. Bilotaitės, krizinės situacijos metu, Vidaus reikalų ministerija taip pat turėtų aktyvuoti sienos priedangos planą, uždaryti pasienio kontrolės punktus ir užtikrinti NATO sąjungininkų atvykimą.

Konferencijos metu, Sveikatos apsaugos ministras Aurimas Pečkauskas pasakojo, jog Lietuvoje yra kuriama Skubiosios medicinos pagalba – nepriklausomai veikiantis medikų būrys, kuris gali būti dislokuotas į bet kokias vietas.

„Šitas žingsnis į Pasaulio sveikatos organizacijos šeimą sudaro sąlygas ne tik mūsų medikų komandoms vykti į kitas šalis, kur reikalinga tiekti pagalba, tačiau ir tikėtis pagalbos iš kitų šalių, jeigu nutiktų tokios situacijos, kuomet mobiliosios medikų komandos būtų reikalingos Lietuvoje“, – kalbėjo jis.

Pasak ministro, minėtą medikų komanda sudaro didžiųjų sveikatos įstaigų deleguoti 60 medikų, ją sudaro ne tik įvairių medicinos sričių specialistai, bet ir logistikos klausimus sprendžiantys žmonės.

Pirmadienį prasidėjusios pratybos vyks iki ketvirtadienio, vienos pratybų dienos scenarijus apima dešimt dienų realaus laiko.

Pagrindinis pratybų „Vyčio skliautas 2024“ tikslas yra įvertinti valstybės mobilizacinės sistemos būklę, kaip veiktų esminis valstybės persitvarkymas ir išteklių sutelkimas pasirengiant šalies gynybai ir vykdant gyvybiškai svarbias funkcijas kritiniu momentu.

Tokio masto pratybos Lietuvoje vyks pirmą kartą, prieš pratybas skelbta, kad juose dalyvaus apie tūkstantį valstybės tarnautojų, pareigūnų, savivaldybių atstovų bei savanorių.

Vidaus reikalų ministerija yra patvirtinusi 2024–2026 metų valstybės lygio civilinės saugos pratybų planą.

Per artimiausius trejus metus Lietuvoje planuojama surengti net 57 valstybės lygio stalo, funkcines ir kompleksines pratybas, skirtas atremti galimus išpuolius, hibridines ir karines grėsmes, suvaldyti kitus plataus masto incidentus bei jų metu užtikrinti visuomenės saugumą.