Vyriausybė pritaria Genocido centro pertvarkai, pasisako už stebėtojų tarybą

Ministrų kabinetas trečiadienį patvirtino Vidaus reikalų ministerijos (VRM) išvadą grupės parlamentarų rengtam projektu, kuriuo šie siūlo LGGRTC pervadinti į Totalitarinių okupacijų ir rezistencijos tyrimo centrą, iš išorės ekspertų sudaryti tarybą, kuri patartų centrui dėl tyrimų krypčių ir tuo pačiu atliktų jo priežiūros funkciją. Dabar tokio darinio nėra.

Tarybą sudarytų 11 asmenų – visuomenės ir mokslo veikėjų, skiriamų penkerių metų kadencijai. Juos deleguotų prezidentas, Seimas, Vyriausybė, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, Lietuvos gynybinius pajėgumus padedančių stiprinti nevyriausybinių organizacijų koordinacinė taryba, Muziejų asociacija, Vilniaus universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas, Klaipėdos universitetas ir Lietuvos istorijos institutas.

Tarybos nariais negalėtų būti Seimo, Vyriausybės nariai, politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojai, o partijų nariai privalėtų sustabdyti savo narystę šioje organizacijoje.

Minėta taryba tvirtintų centro mokslinių tyrimų krypčių sąrašą, ilgalaikius strateginius ir metinius veiklos planus, priimtų sprendimus ir dėl kitų jos kompetencijai priskirtų klausimų. Ji taip pat skelbtų bei organizuotų atranką į generalinio direktoriaus pareigas.

VRM teigia pertvarkai pritarianti, tačiau siūlo atsisakyti centro tarybos. Ministerija mano, kad vietoje jos turėtų būti sudarytas kolegialus biudžetinės įstaigos priežiūros organas – stebėtojų taryba.

„Biudžetinių įstaigų įstatyme taip pat yra nustatyta biudžetinės įstaigos stebėtojų tarybos kompetencija, sudėtis, reikalavimai stebėtojų tarybos nariams, šios tarybos sudarymo tvarka ir darbo organizavimo pagrindai“, – rašoma dokumente.

Anot ministerijos, jei įstatymo rengėjai vis dėlto nuspręstų palikti centro tarybą, kaip numatyta dabar, tuomet reikėtų supaprastinti jos formavimui keliamus reikalavimus, sumažinant institucijų, deleguojančių narius į tarybą, skaičių.

VRM taip pat siūlo numatyti, kad centro generaliniu direktoriumi skiriamam asmeniui būtų taikomi tokie patys nepriekaištingos reputacijos reikalavimai, kokie yra nustatyti Valstybės tarnybos įstatyme, taip pat siūloma tikslinti jam keliamus specialiuosius reikalavimus atsižvelgiant į numatomus centro uždavinius.

Seimo narių projekte numatyta, kad centras yra įstaiga, tirianti visas genocido bei kitų nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų apraiškas, Lietuvos gyventojų persekiojimą okupacijų metais, ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo okupacijoms procesus, 1990–1991 metų Sovietų Sąjungos ir vėliau Rusijos vykdytą agresiją, jos padarinius.

Taip pat numatyta, kad įstaiga inicijuoja genocido organizatorių ir vykdytojų veiksmų teisinį įvertinimą, be to, užsiima laisvės kovotojų ir genocido aukų atminimo įamžinimu, skelbia surinktą medžiagą, užsiima totalitarinių režimų nužudytų, dingusių be žinios, represuotų asmenų palaikų paieška, laisvės kovotojų, laisvės gynėjų ir genocido aukų teisinio statuso pripažinimu, politinių kalinių ir tremtinių, jų šeimų narių grįžimo į Lietuvą koordinavimu.

Tarp centrui keliamų uždavimų numatytas ir dalyvavimas steigiant kovų ir kančių memorialą Vilniuje, buvusių KGB rūmų priežiūra.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovybė pokyčius vertina skeptiškai ir jiems nepritaria.