Pasak ministerijos, Belgijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Liuksemburgo, Nyderlandų, Suomijos ir Švedijos vidaus reikalų ir už civilinę gynybą atsakingi ministrai Briuselyje paskelbė bendradarbiavimo pareiškimą, kuriuo raginama nedelsiant imtis papildomų priemonių stiprinant civilinę saugą, parengtį ir atsparumą tiek nacionaliniu, tiek ES mastu.

VRM teigimu, prie šios šalių koalicijos prisideda ir Danija.

Bendrai sutarta, kad nacionalinį saugumą užtikrina ne tik karinės galios, bet ir vidaus saugumo sistemos parengtis, gebėjimas numatyti, reaguoti bei atlaikyti įvairias krizes ir užtikrinti stabilumą, kas užkirstų kelią grėsmių pasireiškimui.

„Augančios grėsmės ir iššūkiai skatina mus bendradarbiauti ir ieškoti geriausių sprendimų kartu su mūsų partneriais Europos Sąjungoje. Susitelkę galime pasiekti daugiau. Pasirengimas įvairioms krizėms – tai vienas pagrindinių prioritetų. Tai – ne tik politikos klausimas, bet ir mūsų ateities saugumo pagrindas. Taikysime visas grėsmes apimantį saugumo požiūrį“, – pranešime cituojamas vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius.

Ministrai sutarė, kad civilinės parengties ir atsparumo stiprinimas reikalauja koordinuotų, bendrų veiksmų ES mastu.

Šalių koalicija iškėlė tikslą imtis bendrų veiksmų stiprinant civilinio ir karinio bendradarbiavimo sąsajas, plėtojant bendrą rizikos suvokimą ir žvalgybinės informacijos apdorojimą, o taip pat užtikrinant nenutrūkstamą ir saugų ryšį, ypač tarpvalstybinių krizių metu.

VRM teigimu, ministrai Briuselyje taip pat susitiko su už parengtį ir krizių valdymą atsakinga eurokomisare nare Hadja Lahbib (Hadža Lahbib), aptarė, kaip sustiprinti ES institucijų vaidmenį, investuoti į pažangias ryšio sistemas, remti civilinio ir karinio planavimo modelius, teikti techninę paramą valstybėms narėms.