Taip jis teigia penktadienį paskelbtoje VSD ataskaitoje už 2021 metus.

VSD su karine žvalgyba – Antruoju operatyvinių tarnybų departamentu – taip pat paskelbė tradicinį kasmetinį grėsmių Lietuvos nacionaliniam saugumui vertinimą.

„Šiemet dėl Ukrainos užpuolimo pavėlinome jo pristatymą visuomenei, – sakė D. Jauniškis ataskaitos įžanginiame žodyje. – Bet galime konstatuoti, kad Lietuvai ir mūsų transatlantiniams sąjungininkams jau seniai neteko patirti tokio stipraus autoritarinių valstybių spaudimo.“

Vladimiro Putino vadovaujama agresija sugriovė dešimtmečius kurtą Europos saugumo architektūrą, sutraukė ūkinius ryšius, kančioms ir nepritekliams pasmerkė ne tik ukrainiečius, bet ir Rusijos gyventojus.

„Vladimiro Putino vadovaujama agresija sugriovė dešimtmečius kurtą Europos saugumo architektūrą, sutraukė ūkinius ryšius, kančioms ir nepritekliams pasmerkė ne tik ukrainiečius, bet ir Rusijos gyventojus“, – nurodė VSD direktorius.

„Drauge noriu užtikrinti, kad Lietuvai tiesioginės karinės agresijos grėsmės šiuo metu nekyla. Mūsų ir mūsų partnerių žvalgyba tokius ženklus neišvengiamai pastebėtų ir signalizuotų poreikį imtis atitinkamų veiksmų“, – teigė žvalgybos vadas.

Pasak jo, Lietuva yra saugi valstybė, ją saugo kasdien stiprėjanti sava kariuomenė ir regione pagausėjusios NATO sąjungininkų pajėgos.

„Esame stiprūs ir susitelkę, kaip niekada anksčiau. Ir toliau stiprėjame“, – tvirtino D. Jauniškis.

Rusijai pradėjus invaziją į Ukrainą, Lietuva padidino gynybos biudžetą iki 2,52 proc. bendrojo vidaus produkto, ankstina ginkluotės įsigijimus.

Papildomų pajėgų į šalį ir kaimynines regiono valstybes atsiuntė ir sąjungininkai, NATO lygiu tariamasi dėl dar didesnio jų karinio buvimo.

Penktadienį žvalgybos paskelbtam grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimui informacija rinkta iki vasario pradžios, todėl dokumente neanalizuojamos Rusijos invazijos į Ukrainą karinės ir geopolitinės pasekmės bei aktualiausia saugumo situacija.