Po diplomato priedanga veikiantis Rusijos žvalgas bandė verbuoti Lietuvos tarnautoją

Po diplomato priedanga veikiantis Rusijos žvalgybos darbuotojas Valerijus Katula bandė verbuoti Lietuvos tarnautoją dėl informacijos apie Lietuvos pirmininkavimą Europos Sąjungos (ES) Tarybai, pirmadienį paskelbė Valstybės saugumo departamentas.

Ataskaitoje teigiama, kad Rusijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo Vyriausiosios žvalgybos valdybos (GRU) rezidentūros darbuotojas V.Katula prieš Lietuvos valstybines institucijas vykdė „agresyvią žvalgybinę veiklą“.

Oficialiai jis užima antrojo sekretoriaus poziciją Rusijos ambasadoje Vilniuje.

Pasak VSD, V.Katula bandė verbuoti Lietuvos valstybės tarnautoją, siekdamas gauti įslaptintą ir kitą jautrią informaciją apie Lietuvos pirmininka vimą Europos Sąjungos Tarybai. GRU darbuotojas prašė informacijos apie Lietuvos pirmininkavimo renginius ir prioritetus, asociacijos sutarčių su Rytų partnerystės šalimis galimybes, užsienio valstybinių delegacijų vizitų Lietuvoje rezultatus.

Pasak ataskaitos, GRU darbuotojas savo kontaktui neatskleidė priklausomybės žvalgybai, teigė, jog informacija reikalinga rašyti ataskaitas Rusijos užsienio reikalų ministerijai. Už surinktą informaciją buvo žadamas piniginis atlygis.

VSD praneša, kad V.Katulos atžvilgiu atliko „prevencinio pobūdžio veiksmus ir užkirto kelią tolimesnei jo žvalgybinei veiklai“.

VSD savo ataskaitoje pažymi, kad Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos prieš Lietuvą veikia intensyviausiai ir agresyviausiai, o šių tarnybų darbuotojai dažniausiai veikia su diplomatine priedanga.

Ataskaitoje teigiama, kad Rusijos žvalgybiniai interesai apima daugelį svarbiausių Lietuvos valstybės gyvenimo sričių. Rusijos žvalgybos tarnybas domina Lietuvos vidaus politika: procesai, tendencijos, rinkiminės kampanijos, politiniai lyderiai, jų asmeninės savybės; Lietuvos užsienio politika: pozicija tarptautinėse organizacijose, dvišaliai santykiai, politikos formavimo specifika.

Radikalų gretos Lietuvoje negausios

Radikalų gretos Lietuvoje - retos, teigia Valstybės saugumo departamentas (VSD) pirmadienį paskelbtoje veiklos ataskaitoje.

Kaip teigia VSD, Lietuvoje veikiančios radikalias ideologijas propaguojančios organizacijos ir grupės išlieka negausios, kraštutinių dešiniųjų ideologijos yra mažiau populiarios negu daugelyje Rytų Europos valstybių.

„Jo padidinti nepadėjo nei perimama užsienio bendraminčių patirtis, nei dalyvavimas į protesto elektoratą nukreiptuose renginiuose. Grupių mažą aktyvumą skatino ir nuolatiniai kraštutinių dešiniųjų pažiūrų asmenų tarpusavio konfliktai ir motyvuotų aktyvistų stygius“, - skelbiama ataskaitoje. Joje pažymima, kad su dešiniaisiais ekstremistais siejamų smurto išpuolių skaičius išliko mažas.

Ataskaitoje dešiniųjų grupuočių organizacijų pavadinimai nenurodomi, tik ataskaita iliustruojama antisemitinėmis pažiūromis pagarsėjusio Lietuvių tautos sąjungos vadovo Mindaugo Gervaldo (buvusi pavardė - Murza) fotografija.

Kaip teigia VSD, kraštutinių kairiųjų ideologijų populiarumas Lietuvoje, palyginus su kraštutinėmis dešiniosiomis ideologijomis, 2013 metais buvo dar mažesnis. Jų šalininkų grupės yra negausios ir nesutariančios tarpusavyje.

Lenkijos organizacijos Lietuvoje paskatino lenkų nacionalistų judėjimą

Suaktyvėjus Lenkijos dešiniųjų organizacijų veiklai, Pietryčių Lietuvoje per pastaruosius kelerius metus susiformavo lenkų kraštutinių nacionalistų judėjimas, pirmadienį paskelbė Valstybės saugumo departamentas (VSD).

„Per pastaruosius porą metų Pietryčių Lietuvoje galutinai susiformavo lenkų kraštutinių nacionalistų judėjimas“, - rašoma viešai paskelbtoje departamento ataskaitoje.

VSD vertinimu, pirmine šio judėjimo atsiradimo priežastimi buvo gana stipri Lietuvos lenkų bendruomenės socialinė ir kultūrinė izoliacija, tačiau „esminį impulsą suteikė pastaraisiais metais suaktyvėjusi Lenkijos dešiniųjų organizacijų veikla ir kontaktai Vilniaus krašte“.

VSD teigia, kad šis judėjimas nekelia grėsmės Lietuvos teritoriniam vientisumui, tačiau „jo veikla ir atskiri incidentai gali stiprinti etninę įtampą Pietryčių Lietuvoje, skatinti neigiamas šalies visuomenės nuostatas Lietuvos lenkų bendruomenės atžvilgiu“.

Ataskaitoje teigiama, kad Vilniaus krašto problematiką siekia išnaudoti ir Rusija.

„Kai kurių Vilniaus krašto lenkų bendruomenės lyderių veikla ir keliami reikalavimai atitinka Rusijos vykdomos užsienio politikos tikslus“, - rašoma dokumente.

Anot VSD, Rusijos ambasada Vilniuje „išskirtinai aktyviai palaiko etniniu pagrindu suformuotų partijų vienijimąsi prieš rinkimus“.

Europos Parlamento rinkimuose kartu dalyvaus Lietuvos lenkų rinkimų akcija ir Rusų aljansas.

Agresyviausiai prieš Lietuvą veikia Rusijos tarnybos

Intensyviausiai ir agresyviausiai prieš Lietuvą veikia Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos, o jų darbuotojai dažniausiai veikia su diplomatine priedanga, teigiama pirmadienį viešai paskelbtoje Valstybės saugumos departamento (VSD) veiklos ataskaitoje.

Joje teigiama, kad Rusijos žvalgybiniai interesai apima daugelį svarbiausių Lietuvos valstybės gyvenimo sričių. Rusijos žvalgybos tarnybas domina Lietuvos vidaus politika: procesai, tendencijos, rinkiminės kampanijos, politiniai lyderiai, jų asmeninės savybės; Lietuvos užsienio politika: pozicija tarptautinėse organizacijose, dvišaliai santykiai, politikos formavimo specifika.

Taip pat rusus domina ekonomika ir energetika, strateginiai projektai, jų politinis palaikymas ar nepalaikymas, galimybės diskredituoti, Lietuvos žvalgybos tarnybos ir kitos už nacionalinį saugumą atsakingos institucijos: žvalgybinė ir kontržvalgybinė informacija, santykiai su politine valdžia, veiklos galimybės, darbuotojai.

Kaimyninės šalies interesų lauke taip pat yra Lietuvos krašto apsaugos sistema: karinai pajėgumai, karinė ir strateginės svarbos civilinė infrastruktūra, karinis bendradarbiavimas su NATO ir Europos Sąjungos sąjungininkais; telekomunikacijų ir kibernetinė infrastruktūra: saugumo užtikrinimo spragos, galimybės perimti žvalgybos tarnybas dominančią informaciją.

VSD nuotraukoje galbūt užfiksuotas politologas V. Volovoj: žmogus į mane panašus

Valstybės saugumo departamento (VSD) ataskaitoje pateiktoje nuotraukoje galbūt užfiksuotas politologas Vadim Volovoj sutinka, kad nufotografuotas asmuo panašus į jį, tačiau nepatvirtina, kad tai tikrai jis.

"Kol kas galiu pasakyti tik tiek, kad šitoje nuotraukoje yra į mane panašus žmogus. Aš daugiau pasakyti nieko negaliu. Gal kažkaip ta nuotrauka buvo padaryta", - svarstė jis.

Jis teigia, kad jo darbo specifika reikalauja susitikti su įvairių ambasadų darbuotojais ir jis tai daro. Be to, su diplomatais jis teigia bendraujantis ir po darbo.

„Kai kurių pažįstamų turiu, kuriuos jau seniai pažįstu. Jūs tikriausiai žinote, yra tokie žaidimai protmūšiai. Pavyzdžiui, man tenka žaisti komandoje, kurioje yra tiek lietuvių atstovų, tiek aš, tiek ambasadų atstovai - ir ne vien Rusijos", - BNS sakė jis.

Pasak V.Volovoj, profesiniais tikslais jis susitikinėja su įvairių ambasadų darbuotojais.

"Kadangi esu politologas, esu tarptautinių santykių ekspertas, tai mano darbo specifika numato, kad aš susitinku su įvairių ambasadų atstovais: su Estijos, Latvijos, tame tarpe ir Rusijos, Ukrainos. Aš visiškai nesiruošiu slėpti, kad aš bendrauju su diplomatais. Jiems ant kaktos neparašyta, kad vienas ar kitas yra žvalgybos darbuotojas. Be abejo, kadangi VSD viešai ne kartą perspėdavo žmones, kad jie turi būti atsargesni, ypač tokie kaip aš, tai yra tarptautinių santykių ekspertai, kad reikia suprasti, jog Rusijos ambasados atstovai gali būti potencialūs žvalgybos darbuotojai, tai aš, kaip normalus žmogus, ir pakankamai jau patyręs, visada savo pokalbiuose stebiu ir pokalbio dinamiką, ir kas žmones domina", - aiškino jis.

Paklaustas, ar buvo kada nors asmeniškai perspėtas VSD dėl savo susitikimų su Rusijos diplomatais, jis teigė, jog to reikėtų klausti paties departamento.

VSD neatskleidžia Lietuvos politologo, fiksuoto nuotraukoje, tapatybės, tačiau BNS informavo, jog nuotraukoje matomas asmuo buvo ne kartą įspėtas dėl susitikimų su Rusijos ambasados darbuotojais, tačiau įspėjimai "rezultatų nedavė".

Tuo metu V.Volovoj savo ruožtu sakė, kad VSD jį buvo įspėjęs dėl įtartinų ryšių ir šie įspėjimai jam buvo naudingi.

"Jie mane buvo įspėję, kad aš bendraudamas su užsienio diplomatais, ypač iš Rytų, tame tarpe iš Rusijos, būčiau atsargus, nes potencialiai su manimi, kaip su taikiniu, gali bendrauti ar siekti bendrauti Rusijos žvalgybos atstovai. Aš ir pats buvau susivokęs, kad tai gali įvykti, bet kadangi perspėjo, buvo papildomai naudinga. Nes kartais tu gali kažką įtarti, o kai tau pasako, kad čia galbūt yra žmogus, kuris, tikėtina, yra pavojingas, tai visada naudinga, tada tampi tiesiog dar atsargesnis. Aš galėčiau pasakyti, kad kai kurie patarimai, perspėjimai man buvo itin naudingi - aš tiesiog tada nutraukiau bendravimą su šituo žmogumi", - teigė politologas, kuris yra yra laisvai samdomas straipsnių autorius.

V.Volovoj sakė, kad norėtų, jog VSD pateiktų platesnius paaiškinimus dėl ataskaitoje paskelbtos nuotraukos.

"Nuotrauka nėra tiek ryški, kad aš galėčiau pasakyti, kad čia aš. Plius - nėra atskleistos pavardės. Tai aš sąžiningai sakau - žmogus į mane panašus, bet turėčiau žinoti platesnį kontekstą. Aš asmeniškai irgi norėčiau žinoti, kodėl įdėjo šitą nuotrauką, kodėl nepateiktos detalės (...). VSD jeigu žengė A, tai turėtų žengti ir B", - BNS kalbėjo politologas.

Paklaustas, apie ką jis kalbasi susitikęs Rusijos ambasados darbuotojais, V.Volovoj sakė besistengiantis „apeiti politinius kampus“.

„Visiškai pašaliniai pokalbiai. Aš turiu pažįstamų, mes susitinkame praleisti laisvalaikį. Apie kažkokius politinius reikalus tendencingai mes tikrai nekalbame“, - sakė jis ir patikino, kad pinigų už informaciją jam pažįstami iš Rusijos ambasados nėra siūlę.

VSD ataskaitoje sakoma, jog vienas iš Rusijos žvalgybos tarnybos taikomų metodų informacijai rinkti bendravimas su žmonėmis.

„Rusijos žvalgybos tarnybų darbuotojai, pasirinkdami konkrečius asmenis (taikinius) atsižvelgia į jų galimybes šiuo metu arba ateityje gauti dominančią informaciją. Taikiniais taip pat pasirenkami asmenys, galintys priimti Rusijai naudingus sprendimus ar skleisti jai naudingą informaciją viešoje erdvėje“, - sako departamentas.

Kaip pagrindiniai Rusijos žvalgybos tarnybų taikiniai Lietuvoje išskiriami valstybinių institucijų tarnautojai, kurių darbas susijęs su užsienio, nacionalinio saugumo ir gynybos politikos sritimis, politikai, savivaldybių vadovai ir administracijų darbuotojai, krašto apsaugos sistemos kariškiai ir tarnautojai, žvalgybos ir teisėsaugos institucijų darbuotojai, verslininkai, palaikantys ryšius su politikais ar aukštas pareigas užimančiais valstybės tarnautojais ar pareigūnais. Taip pat žurnalistai ir kiti viešos nuomonės formuotojai, ekonomikos, politikos ir kitų žvalgybą dominančių sričių ekspertai, perspektyvūs studentai, jaunieji politikai, mokslininkai ir kt.

"Motyvais bendradarbiauti su Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybomis gali būti: finansiniai interesai (skolos, noras gyventi prabangiai, pelningi verslo sandoriai Rusijoje ir pan.); nusivylimas karjera; kompromituojanti informacija (teisės pažeidimai ir kriminaliniai nusikaltimai, seksualinė orientacija, priklausomybės, problemos šeimoje); simpatijos Rusijai dėl įsitikinimų ar tautybės. Rusijos žvalgybos tarnybos taip pat manipuliuoja tokiais valstybės tarnautojais, kurie bendraudami su Rusijos diplomatais ar kitais oficialiais asmenimis tikisi įgyvendinti savo asmeninius karjeros ar politinius tikslus", - aiškina VSD.

V.Volovoj savo ruožtu teigė nematantis, kuo Rusijos tarnybos jį galėtų motyvuoti bendradarbiauti.

„Vienintelis dalykas, kodėl aš galėčiau būti įdomus Rusijos žvalgybai, yra tai, kad aš esu pagal tautybę rusas. Aš niekada to neslėpiau ir nematau čia problemos. Dėl visų kitų dalykų, aš manau, niekas manęs negalėtų sudominti - aš turiu darbą, aš neturiu šeimoje problemų, jie negalėtų man pasiūlyti kažkokios karjeros, nematau, kuo galima būtų mane užkabinti“, - svarstė jis.