VLKK vadovams siūloma leisti papildomai užsiimti pedagogine ir moksline veikla

Tokias Valstybinės lietuvių kalbos komisijos įstatymo pataisas registravo Seimo Švietimo ir mokslo komiteto vadovas, Liberalų sąjūdžio atstovas Artūras Žukauskas ir šio komiteto narė konservatorė Dalia Asanavičiūtė.

Parlamentarai sako projektą teikiantys, kad Valstybinei lietuvių kalbos komisijai vadovaujantys asmenys neprarastų savo akademinių įgūdžių ir galėtų tęsti mokslinius tyrimus.

Iniciatoriai tikisi, kad toks pakeitimas leistų pritraukti į VLKK pirmininko ir pavaduotojo pareigas mokslininkus, pedagogus ir kitus akademinės bendruomenės narius.

VLKK nariai ir naujai išrinkta pirmininkė dirba mokslinį darbą ir būtų labai skaudu, jei jie turėtų nutraukti savo mokslinę karjerą ir atidėti kitai kadencijai.

„VLKK nariai ir naujai išrinkta pirmininkė dirba mokslinį darbą ir būtų labai skaudu, jei jie turėtų nutraukti savo mokslinę karjerą ir atidėti kitai kadencijai. Šiuo metu jie negali vykdyti kitos veiklos ir gauti jokio atlygo be pirmininko, bet norime pritraukti akademinio sluoksnio žmonių ir (į projektą – BNS) įdėjome, kad galėtų tęsti akademinę veiklą, praplečiame, ko nebuvo“, – BNS sakė D. Asanavičiūtė.

Įstatyme siūloma įrašyti, kad kalbos komisijos pirmininkas ir pavaduotojas negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus kalbos komisijos pirmininko ir pavaduotojo atlyginimą ir užmokestį už pedagoginę ar mokslinę veiklą.

Seimas lapkričio pabaigoje Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininke paskyrė Lietuvių kalbos instituto vyresniąją mokslo darbuotoją Violetą Meiliūnaitę.

Ji pakeitė anksčiau VLKK vadovavusį žurnalistą Audrį Antanaitį, jis į naujos sudėties komisiją nebepateko.

VLKK sprendžia Valstybinės kalbos įstatymo įgyvendinimo klausimus, teikia su kalbos politika susijusias išvadas, ekspertizę, nustato lietuvių kalbos tvarkybos kryptis, sprendžia jos norminimo ir kodifikavimo klausimus, rūpinasi lietuvių kalbos diegimu į informacijos technologijas, visuomenės kalbos kultūra.