Po apklausos dėl visuotinio šaukimo: lietuviai siunčia palankią žinutę V. Putinui?

„Šiuo atveju nuo 4240 iki 7040. Kaip žinia, pagal visas analizes ir skaičiavimą, 7 tūkst. atitiktų tą skaičių, kurį būtų galima pakviesti atlikti tarnybą pagal visuotinį, įvardija tai kaip visuotinį šaukimą“, – kalbėjo krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Kitąmet šauktinių skaičius galėtų didėti iki maždaug 5 tūkst. Palaipsniui ir toliau būtų didinamas, kol pasiektų nustatytą ribą. Dabar tarnauti kviečiami apie 3800 jaunuolių.

„Iš principo, Valstybės gynimo taryba pritarė judėjimui link visuotinio šaukimo“, – teigė Prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Tačiau apklausos pritarimo visuotiniam šaukimui nežada.

„Tokių tikrai ryškių rezultatų, tokių tvirtų, kuriose apklausos parodytų tokią kategorišką nuomonę gal ir nėra buvę“, – nurodė Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė Dovilė Jakniūnaitė.

LRT užsakymu atlikta „Baltijos tyrimų“ apklausa rodo, kad net 7 iš 10 nepritaria, jog visuotinis šaukimas Lietuvoje kuo greičiau turėtų būti įvestas tiek vyrams, tiek moterims.

„Aš nesu tikras, ar visuomenėje yra suprantama, kodėl yra reikalinga ta privalomoji nuolatinė pradinė karo tarnyba“, – teigė atsargos pulkininkas Gintaras Bagdonas.

Tokiam siūlymui labiau nepritaria mažesnių miestų gyventojai, bedarbiai, namų šeimininkės, gyventojai su žemesniu išsilavinimu, besimokantis jaunimas ir ne lietuvių tautybės apklaustieji.

„Manau, kad ne. Manau, kad žmonės turėtų laisvę rinktis vis tiek“, – šnekėjo moteris.

Tiesa, tokiems rezultatams koją pakišti galėjo ir klausimas dėl moterų visuotinio šaukimo, nors politikai dėl to jokių planų kol kas neturi.

„Šiuo atveju mes kalbame apie šaukimą ir reformą, kuri yra numatyta, kalba apie vyrų, jaunuolių nuo 18 metų kvietimą atlikti karinę tarnybą“, – aiškino krašto apsaugos ministras.

Tačiau G. Bagdono teigimu, požiūriui į gynybą įtakos tai neturėtų daryti.

„Čia turi būti absoliučiai depolitizuota, pirmiausia. Turi būti visai nesvarbu, kokios žmogaus pažiūros, lytis ir taip toliau. Kiekvienas turi prisidėti prie tos gynybos. Suomija yra mums artimiausias gražus pavyzdys. Moterų prievole atlikti karinę tarnybą – tai Švedija, tai Norvegija“, – šnekėjo atsargos pulkininkas.

Lietuva šiuo metu kaip įmanydama turėtų demonstruoti savo pasiryžimą gintis. O tokie apklausų rezultatai atvirkščiai – siunčia palankią žinutę V. Putinui.

„Prisiminkime Rusijos karo prieš Ukrainą pačią pradžią. Na, akivaizdu, jau yra įrodyta, kad agresorė šalis tikėjosi, kad ukrainiečių dauguma nesipriešins ir čia bus lengva operacija“, – teigė G. Bagdonas.

Tiesa, šaukimo reforma, net ir neįtraukiant moterų, kelia daug diskusijų.

„Įgyvendinimas priklausys nuo to, kaip Seime bus patvirtinta šaukimo reforma“, – sakė A. Anušauskas.

Pagal ją, tarnauti būtų kviečiami 18-21 metų jaunuoliai, o tarnybos atidėti nebebūtų leidžiama studijuojantiems aukštosiose mokyklose. Be to, atsirastų galimybė rinktis – tarnauti 6 ar 9 mėnesius.

Dėl to reformai kritikos negaili opozicija. O ir politologai sako, kad „parduoti“ tokią idėją prieš pat rinkimus – nebus paprasta.

„Labai aišku, kad 2024 metais tokios temos, kuriose akivaizdu, kad nėra gyventojų pritarimo, sprendimai negalės būti priimti“, – šnekėjo D. Jakniūnaitė.

Opozicija kritikuoja A. Anušauską, esą neaišku iš kokių pinigų bus statomi kariniai miesteliai, o šauktiniai aprūpinami ginkluote ir ekipuote, mat dabartinių resursų padidinus šauktinių skaičių neužteks.

Tačiau krašto apsaugos ministras aiškina, kad artimiausią dešimtmetį didelių investicijų dėl to neprireiks.