Seimas dar kartą nepritarė dalies parlamentarų siūlymui dėl euro įvedimo Lietuvoje surengti referendumą

Antradienį parlamentas antrą kartą atmetė opozicinės Liberalų demokratų frakcijos (LDF) inicijuotą patariamojo referendumo dėl bendros Europos Sąjungos valiutos įvedimo projektą. Kitu balsavimu Seimas netrukus nusprendė, kad šio projekto iš viso neverta daugiau tobulinti.

Ragino nekartoti klaidos

Už Seimo nutarimo projektą, kuriuo buvo siūloma surengti Lietuvoje patariamąjį referendumą dėl euro įvedimo, balsavo 34 parlamentarai, prieš - 18, susilaikė 21. Už šį projektą balsavusių parlamentarų buvo per mažai, kad projektui po pateikimo būtų pritarta.

Praėjusio mėnesio viduryje Seimas jau buvo atmetęs ir grąžinęs iniciatoriams patobulinti analogišką nutarimo projektą. Pagal teisininkų siūlymus pakoreguotą tekstą savo parašais buvo parėmęs 51 parlamentaras iš įvairių Seimo frakcijų.

Vienas iš projekto iniciatorių, LDF seniūnas Valentinas Mazuronis, užvakar savo kolegas įtikinėjo, kad tokiais esminiais valstybei klausimais kaip nacionalinės valiutos pakeitimas euru, paliesiančiu kiekvieno žmogaus gyvenimą, būtina tartis su visais Lietuvos žmonėmis.

“Nacionalinės valiutos atsisakymas - ne vien ekonominis, bet ir valstybės identiteto, mūsų istorijos, nacionalinio pasididžiavimo klausimas”, - pabrėžė V.Mazuronis, pridurdamas, kad tokio referendumo surengimas padėtų ugdyti pilietinę visuomenę.

Parlamentaras taip pat priminė, kaip Lietuva pirmoji iš ES valstybių “pionieriškai kaip tarybiniais laikais” suskubo ratifikuoti ES Konstituciją, net neturėdama oficialaus jos vertimo į lietuvių kalbą.

Liberaldemokratai rankų nenuleidžia

“Tai yra ne kas kita kaip populistinė akcija prieš savivaldybių rinkimus”, - sakė kitos opozicinės Liberalų ir centro frakcijos narys Raimondas Palaitis, prognozuodamas, jog liberaldemokratai bandys rinkti rinkėjų parašus referendumui inicijuoti ir taip apeiti Seimo daugumos nepritarimą.

“Mes neatmetame galimybės tai daryti”, - pripažino V.Mazuronis. Tą patį patvirtino ir Liberalų demokratų partijos pirmininkas Rolandas Paksas. Pasak R.Pakso, dėl to galutinai bus apsispręsta kitą savaitę vyksiančiame partijos valdybos posėdyje.

Pagal Konstituciją, norint paskelbti referendumą, reikia surinkti 300 tūkstančių rinkėjų parašų. R. Paksas pripažįsta, kad tai sudėtingas uždavinys, tačiau teigia, kad “liberaldemokratai rankų nenuleidžia”.

“Lietuvos piliečių nuomonės ignoravimas kelia pagrįstus įtarimus, kad valdžia stengiasi pripratinti žmones prie to, kad viską valstybėje lemia ne jos piliečiai, o saujelė “pateptųjų”. Žmonėms paliekamas tik stebėtojų, turinčių besąlygiškai pritarti viskam, ką ta saujelė nuspręstų, vaidmuo. Neatmetu tokios galimybės, kad Liberalų demokratų partija gali pradėti rinkti piliečių parašus surengti referendumui dėl euro įvedimo”, - užvakar sakė partijos pirmininkas R. Paksas.

Ieškos apsaugos nuo kainų kilimo

Atmetęs projektą dėl referendumo, Seimas užvakar po pateikimo pritarė kitam nutarimo projektui, kuriame siūloma Vyriausybei kartu su Lietuvos banku iki spalio 1 dienos parengti pasiruošimo euro įvedimui priemonių planą. Šiame plane siūloma numatyti ir priemones, kurios turėtų apsaugoti nuo galimo kainų kilimo įvedus eurą.

Tai numatančiam Seimo nutarimo projektui antradienį pritarė 55 parlamentarai, prieš balsavo 3, susilaikė 8. Planuojama, kad dėl šio siūlymo Seimas apsispręs jau šiandien, prieš baigiantis pavasario sesijai.

Tokią įvykių eigą numatė pirmadienį posėdžiavusi valdančiosios koalicijos Politinė taryba. Po posėdžio koalicijos atstovai žiniasklaidai pareiškė, kad Lietuvai būtų naudingesnis ne referendumas dėl euro įvedimo, o informavimo apie bendrą ES valiutą kampanija ir priemonės, padėsiančios užkirsti kelią galimam kainų augimui.

“Mes nepritariame referendumui. Sutarėme, jog visas žinias apie euro įvedimą yra geriau teikti per informacinę kampaniją, negu rengiant referendumą”, - pirmadienį koalicijos vardu pareiškė Seimo Pirmininkas Artūras Paulauskas.