Net ir žinodamas Prezidentės Dalios Grybauskaitės nuostatą nebeskirti jo dar vienai kadencijai, buvęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) pirmininkas Vytautas Greičius vis tiek nusprendė dalyvauti kandidatų į šios institucijos vadovus atrankoje.
Rinksis iš 22
Rugpjūčio pabaigoje Prezidentė kreipėsi į LAT teisėjus, ragindama juos dalyvauti naujojo pirmininko atrankoje. Norinčių kandidatuoti į šias pareigas teisėjų paprašyta atsiųsti savo biografijas, veiklos aprašymus bei požiūrį į teismų sistemos problemas, LAT statusą ir šio teismo pirmininko vaidmenį tobulinant teismų darbą.
Dokumentus atsiuntė 22 iš 37 LAT teisėjų. Todėl laikoma, kad kiti 15 teisėjų nepareiškė noro dalyvauti renkant LAT pirmininką.
"Dabar tuos gautus dokumentus analizuojame. Artimiausiu metu šiuo klausimu bus kalbamasi su Seimo vadovybe ir frakcijomis", – sakė Prezidentės patarėja teisės klausimais Solveiga Cirtautienė.
Išanalizavus pateiktus dokumentus ir po diskusijų bus parinkti kandidatai į LAT pirmininkus. Jie bus kviečiami susitikti su D.Grybauskaite, kuri turės išrinkti vieną kandidatą ir teikti jį Seimui patvirtinti. Tikimasi, kad naujasis LAT pirmininkas bus paskirtas iki šių metų spalio vidurio.
Neišgirdo Prezidentės
Tarp 22 LAT teisėjų, atsiuntusių savo dokumentus dalyvauti pirmininko atrankoje, yra ir buvęs šio teismo vadovas V.Greičius. Jis tik šių metų liepos mėnesį buvo Seimo vargais negalais atleistas iš LAT pirmininkų, nors jo kadencija baigėsi jau prieš metus.
Prezidentė D.Grybauskaitė aiškiai leido suprasti neketinanti siūlyti V.Greičiaus skirti dar vienai LAT vadovo kadencijai. Ji, kaip ir ankstesnis prezidentas Valdas Adamkus, pasisakė už rotaciją šiame ir kituose atsakinguose postuose.
"Neturiu jokio asmeninio nusiteikimo prieš V.Greičių, bet perskirti jį dar vienai kadencijai būtų netikslinga", – tvirtino D.Grybauskaitė.
V.Greičius LAT vadovavo jau nuo 1997 m. Net ir netekęs pirmininko pareigų, jis dar penkerius metus bus LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas.
Pats V.Greičius nekomentuoja savo noro dar kartą siekti LAT pirmininko pareigų.
Nenori būti kategoriška
Prezidentės patarėja S.Cirtautienė nenorėjo kategoriškai teigti, kad V.Greičius veržiasi į pirmininkus ir neišgirdo valstybės vadovės nuomonės. "Dėl dokumentų pateikimo mes kreipėmės į visus be išimties LAT teisėjus, tarp jų yra ir buvęs teismo pirmininkas, todėl jis turėjo teisę tokius dokumentus pateikti", – sakė ji.
Kita vertus, S.Cirtautienė iš esmės sutiko, kad nenorėję dalyvauti pirmininko atrankoje teisėjai išvis nepateikė jokių dokumentų ir taip netiesiogiai pripažino nesiekiantys LAT vadovo pareigų.
"Beje, buvo keli teisėjai, kurie savo pateiktuose dokumentuose tiesiai nurodė nenorintys siekti pirmininko posto", – tvirtino patarėja, nepanorusi atskleisti, ar V.Greičiaus rašte buvo tokia pastaba. "Man būtų neetiška komentuoti tų dokumentų turinį", – sakė ji.
S.Cirtautienė priminė, kad formaliai Prezidentė turi teisę pirmininką rinktis iš visų 37 LAT teisėjų, net jeigu jie nepateikė atrankai dokumentų. Bet patarėja sutiko, kad nenorinčių eiti šias pareigas nepriversi to daryti.
J.Prapiestis pasidavė
V.Adamkus LAT pirmininku buvo siūlęs skirti šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus vadovą Joną Prapiestį, tačiau jo kandidatūra sulaukė nemažai pasipriešinimo dėl tariamo koncerno EBSW neteisėtos veiklos toleravimo, kai J.Prapiestis 1992–1996 m. buvo teisingumo ministras. Šiuos priekaištus J.Prapiestis vadina visiškai nepagrįstais.
Vėliau V.Adamkus atsiėmė J.Prapiesčio kandidatūrą. Dabar šis nebesiekia tapti LAT pirmininku. "Ne tik nesu pateikęs dokumentų dalyvauti atrankoje, bet netgi esu parašęs Jos Ekscelencijai atskirą prašymą nenagrinėti mano kandidatūros šiame kontekste", – sakė jis.
Paprašytas pakomentuoti jo skyriuje dirbančio V.Greičiaus pateiktą prašymą dalyvauti LAT pirmininko atrankoje, J.Prapiestis ironiškai pareiškė: "Atsakysiu taip, kaip jis atsakinėjo apie mane: kadangi tai mano bendrakursis, nekomentuoju su juo susijusių klausimų. Taip ir parašykit."
Naujausi komentarai