Seimas patvirtino Nacionalinio saugumo strategiją, kurioje grėsmėmis Lietuvai, be kitų, įvardytas krikščioniškųjų vertybių ir šeimos instituto nuvertinimas.
Strategijoje teigiama, kad pavojų šalies saugumui kelia ekonominė ir energetinė priklausomybė, kitų valstybių pastangos daryti įtaką šalies politinei sistemai, kariniams pajėgumams, socialiniam ir ekonominiam gyvenimui, kultūriniam tapatumui, taip pat kitų valstybių žvalgybos tarnybų veiksmai, informacinės ir kibernetinės atakos.
"Tiesioginės karinės konfrontacijos tikimybė regione yra maža, tačiau didėjanti kai kurių regiono valstybių karinė galia, jos demonstravimo, grasinimo ją naudoti tendencijos ar panaudojimo atvejai neleidžia atmesti galimybės, kad ateityje gali kilti karinė grėsmė Lietuvai", – rašoma strategijoje.
Grėsmių nacionaliniam saugumui sąraše taip pat yra pasaulinės ekonominės krizės, tarptautinis organizuotas nusikalstamumas, terorizmas.
Kaip vienas galimų pavojų nurodoma ir klimato kaita, nes dėl jos gali paaštrėti konkurencija dėl gamtos išteklių.
Stiprėjančių vidaus rizikos veiksnių skiltyje įrašyta netolygi socialinė ir ekonominė raida, korupcija, kuri kompromituoja įstatymo viršenybę, mažina piliečių tikėjimą demokratijos vertybėmis ir demokratinėmis valdžios institucijomis, taip pat didelė gyventojų emigracija.
Grėsmių sąraše nurodyta ir vertybių krizė – "nepagarba žmogaus teisėms ir laisvėms, krikščioniškų vertybių, šeimos instituto, liberalios demokratijos ir pliuralistinės visuomenės nuvertinimas".
Socialdemokratė Marija Aušrinė Pavilionienė tvirtino, kad krikščioniškųjų vertybių įterpimas į strategiją neatitinka Seimo išreikštos pozicijos ratifikuojant sutartį dėl Konstitucijos Europai, kurioje "sąmoningai buvo atsisakyta vienos ir konkrečios religijos įvardijimo ir išaukštinimo".
Bet politikei prieštaraujantys parlamentarai atrėmė, jog Lietuvoje apie 80 proc. žmonių nurodo esantys krikščionys, tad strategija atitinka šalies gyventojų interesus.
Naujausi komentarai