Po pandemijos dalis žmonių miesto šurmulį iškeitė į gamtos apsuptį.
„Mūsų sodai yra tikrai gražiose gamtinėse vietose, apsupti upės, miškų. Žmonės sąmoningai rinkosi gyventi būtent sodų bendrijose“, – pasakojo Lietuvos sodininkų draugijos vadovas Vytautas Zulonas.
Sodų bendrijos „Tyla“ pirmininkas Genadij Litvinov pasakojo, kad vienoje Vilniaus sodų bendrijų įsikūrė prieš dvidešimt metų. Tiesa, kartu su ramybe čia atsirado ir problemų, kurių vyras nesitikėjo.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Mokesčius mes mokame, o kažkokioms paslaugoms ir lengvatoms valstybė pamiršta atidaryti vartelius“, – piktinosi jis.
Mokesčius mes mokame, o kažkokioms paslaugoms ir lengvatoms valstybė pamiršta atidaryti vartelius.
Valstybė siūlo paramą būstui apšiltinti, saulės elektrinėms įsirengti, kompensuoja dalį šildymo išlaidų. Gyvenantiems sodo namuose ši pagalba dažnai neprieinama.
„Kyla ir pasipiktinimas iš pačių sodininkų, ir nesupratimas, nes savivaldybės gauna savo biudžeto pajamas nuo visų registruotų toje vietovėje žmonių. Ne tik nuo tų, kurie pasistatė gyvenamuosius namus, tad atsiranda neteisybės jausmas“, – aiškino V. Zulonas.
Nors soduose nemaža dalis žmonių gyvena nuolat, valstybė į juos žiūri kitaip nei į įprastų namų gyventojus. Anot Aplinkos ministerijos, taip yra todėl, kad sodo namai nėra skirti nuolatiniam gyvenimui.
„Sodo namai, sklypai, sodo bendrijos buvo kuriamos tam, kad žmonės, gyvenantys daugiabučiuose, turėtų galimybę užsiimti sodininkyste“, – komentavo aplinkos viceministrė Asta Rokickienė.
Tiesa, nuo 2014-ųjų įstatymai pakeisti. Sodų teritorijose leista statyti ir gyvenamosios paskirties būstus. Jų savininkams kompensacijos priklauso, jei atitinka paramos skyrimo sąlygas. Likusiems gyventojams ministerija siūlo išeitį – pakeisti būsto paskirtį.
„Problemų pasikeisti paskirtį, ypač sodo namai, tikrai neturi. Jie realiai atitinka, ir jei nuolat gyvena, reiškia, pasirengę šildymo sistemą. Jiems tiesiog reikėtų susitvarkyti gyvenamąją paskirtį“, – teigė A. Rokickienė.
Sodų gyventojai savo ruožtu tikino esą pasakyti lengviau nei padaryti. Tokie bandymai neretai baigiasi vos prasidėję, nes kelią užkirsti gali neišlaikyti atstumai iki kaimyninių sklypų ar net keliais centimetrais per žemos lubos.
„Jei sodo namelyje to lubų aukščio trūksta, natūralu, perdaryti jį į gyvenamąjį namą galite tik pakėlę lubų aukštį. Kaip tą padaryti? Kiek tai kainuoja? Praktiškai žmogus turėtų pilnai rekonstruoti savo namą“, – aiškino V. Zulonas.
Gyventojai tvirtino suprantantys, kad ne kiekvieną sodo namą galima prilyginti gyvenamajam, tačiau ministerijos prašė taikyti išimtis.
„Sakysime, jog yra visi patogumai, t. y. daug ploto, charakteristika, kuri priskirta prie gyvenamosios paskirties. Turi būti virtuvė, sanitarinis mazgas, pagalbinės patalpos ir panašiai“, – kalbėjo G. Litvinov.
Sodininkų draugijos vadovas tikino, kad dabartinė sistema palanki tik pasiturintiems. Esą norint pakeisti namo paskirtį, reikia parengti specialų projektą ir gauti statybos leidimą.
„Vyresniajai kartai, kuri gyvena soduose, tai yra tikrai labai sudėtinga ir brangu. Mūsų supratimu, Aplinkos ministerija turėtų ieškoti būdų, kaip supaprastinti tą pakeitimą“, – teigė V. Zulonas.
Vis dėlto valdžia didelės problemos nemato esą gyventojų skundų negauna.
„Kol kas beveik visos sąlygos yra sudarytos. Mums reikia kreipimosi žmonių, kurie gavo, pavyzdžiui, neigiamus atsakymus dėl to, kad jiems neleidžia pasikeisti paskirties. Galbūt mes nežinome ir gavę situacijas galėtume žiūrėti, kokio pokyčio reikia“, – aiškino A. Rokickienė.
Tai, kad sodai vis dažniau tampa nuolatine gyvenamąja vieta, pastebėjo ir politikai. Socialdemokratas Linas Jonauskas siūlo grąžinti ankstesnę tvarką – be statybos leidimo leisti statyti iki 80, o ne 50 kvadratinių metrų ploto sodo namus.
„Reikia gyventojams suteikti kuo daugiau galimybių greičiau įsikurti, kad tas būstas būtų prieinamas ir jo kaina būtų mažesnė“, – sakė Seimo narys.
Seimas siūlymui po pateikimo jau pritarė. Aplinkos ministerija šią iniciatyvą vertina palankiai, tačiau pabrėžė, kad svarbu, jog žmonės rinktųsi ne poilsio, o gyvenamosios paskirties būstą. Kitaip ir toliau negalės pasinaudoti valstybės parama.
„Vienareikšmiškai galvojame ir matome, jog reikia sudaryti visas įmanomas sąlygas, kad žmonės gyventų gyvenamuosiuose pastatuose bei kad nereikėtų keisti dokumentų dėl šildymo kompensacijų, renovacijų ir visų kitų“, – teigė A. Rokickienė.
Lietuvoje yra apie 1,3 tūkst. sodų bendrijų, daugiau nei 200 tūkst. sklypų, o registruotų gyventojų – apie 35 tūkst.
Naujausi komentarai