- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nepaisant valstybės keliamo tikslo pereiti prie mokslu, pažangiosiomis technologijomis, inovacijomis grįsto ekonomikos vystymosi ir didinti šalies tarptautinį konkurencingumą, šioje srityje proveržio nėra, o Lietuvos mokslinis potencialas mažėja, nustatė Valstybės kontrolė.
Tokią išvadą valstybės auditoriai padarė analizuodami per pastaruosius dešimt metų atliktų penkių veiklos auditų duomenis.
„Vertinant šių auditų poveikį bei atliekant nuolatinę mokslo ir inovacijų srities stebėseną parengta apžvalga rodo, kad, nepaisant valstybės lygiu keliamo tikslo pereiti prie mokslo žiniomis, pažangiosiomis technologijomis, inovacijomis grįsto darnaus ekonomikos vystymosi ir didinti šalies tarptautinį konkurencingumą, šioje srityje proveržio dar nėra“, – rašoma Valstybės kontrolės pranešime.
Valstybės kontrolės vertinimu, sistemiškai nesprendžiant pamatinių problemų, situacijos nepakeis ir iki 2027 metų mokslui ir inovacijoms numatytų skirti 756 mln. eurų iš ES fondų.
Lietuvoje mokslininkai nėra suinteresuoti dirbti verslo įmonėse, o verslas nelinkęs investuoti į mokslinius tyrimus.
„Nesiimant papildomų priemonių mokslo ir verslo bendradarbiavimui skatinti, šios lėšos, tikėtina, netaps proveržį kuriančiomis inovacijomis“, – tvirtina auditoriai.
Jų duomenimis, per pastaruosius devynerius metus Lietuvoje doktorantų sumažėjo ketvirtadaliu. be to, 80 proc. jų mano, kad doktorantūros studijos yra tobulintinos.
Šalies aukštosios mokyklos nepritraukia ir doktorantų iš užsienio. Lietuva du kartus atsilieka nuo ES vidurkio (22 proc.) pagal užsienio doktorantų dalį šalyje (10,1 proc.) ir Europos Sąjungoje pagal užsienio doktorantų skaičių užima 24 vietą iš 27. Ši vieta nuo 2016 metų nepasikeitė.
„Lietuvoje mokslininkai nėra suinteresuoti dirbti verslo įmonėse, o verslas nelinkęs investuoti į mokslinius tyrimus“, – tvirtina auditoriai.
Didžiausią dalį – 70 proc. – moksliniams tyrimams skirtų lėšų sudarė valdžios ir ES struktūrinės paramos lėšos.
„Priešinga situacija yra Estijoje, kur verslas yra pagrindinis investuotojas į mokslinius tyrimus. 2020 metais Estijos verslo išlaidos šiai sričiai sudarė 0,98 proc. bendrojo vidaus produkto, o Lietuvoje jos buvo dvigubai mažesnės“, – teigiama pranešime.
Negana to, išnaudojamos ne visos tiesioginio ES finansavimo galimybės.
Pagal gautas lėšas iš didžiausios mokslinių tyrimų paramos programos „Horizontas 2020“ Lietuva yra 27 tarp 28 paramą gavusių šalių. Tuo metu Estija iš šios programos gavo 2,7 karto daugiau lėšų nei Lietuva.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija teigia esanti numačiusi iš esmės keisti situaciją.
Anot jos, prieš mėnesį patvirtinta Mokslo plėtros programa, joje suplanuotos priemonės stiprinti Lietuvos mokslą, didinti jo tarptautiškumą, priartinti mokslo rezultatus prie visuomenės.
„Tam numatytos ir lėšos, papildomai finansavimą didinti planuojama daugiau nei 1,5 mlrd. eurų iki 2030 metų, šalia Valstybės kontrolės paminėtų ES fondų lėšų“, – teigiama ministerijos komentare BNS.
Jame pažymima, kad šiemet moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai trečdaliu padidintas finansavimas.
„Dėl to yra skirtos papildomos vietos doktorantūroje, podoktorantūros studijoms, studentų įtraukimui į mokslines veiklas, lituanistikos programai, papildomos lėšos konkursiniams mokslininkų inicijuotiems projektams ir kt.“, – teigiama atsakyme.
Anot jo, siekiant glaudesnio mokslo ir verslo bendradarbiavimo sukurta priemonė, kuri sutelks abiejų sektorių atstovus spręsti realius, visuomenei aktualius iššūkius, kuriems reikalingi mokslo ir inovacijų sprendimai.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas linkęs numatyti mamų psichinei sveikatai skirtą atmintiną dieną
Seimas svarstys Atmintinų dienų įstatymo pataisas, siūlančias gegužės pirmąjį trečiadienį minėti Pasaulinę mamų psichikos sveikatos dieną. ...
-
Kariuomenė dezinformacija vadina Baltarusijos pranešimus apie dronų ataką iš Lietuvos5
Kariuomenė neigia Baltarusijos institucijų pranešimus apie dronų ataką iš Lietuvos ir vadina tai dezinformacija. ...
-
Policija įspėja penkių miestų gyventojus ir paaiškina, kas vyks2
Balandžio 24–25 d. Lietuvos policija ir kitos valstybės institucijos dalyvauja pratybose. Jose imituojami sulaikymai, inkasatorių užpuolimas, pabėgimas iš įkalinimo įstaigos ar kitos ypatingosios ar nepaprastosios situacijos. Policija ragin...
-
Tuskulėnų memoriale bus pagerbtos Ruandos tutsių genocido aukos
Diplomatinė bendruomenė ketvirtadienį Tuskulėnų dvaro memoriale Vilniuje organizuoja renginį, skirtą paminėti tutsių genocido Ruandoje 30-metį. ...
-
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių mobilizuojamų ukrainiečių
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių ir į karą šaukiamų ukrainiečių vyrų, sako krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. ...
-
R. Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie A. Tapiną5
Parlamentaras Remigijus Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie visuomenininką Andrių Tapiną. ...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Apie įstojimą į ES primena ir skėčių akcija1
2004 m. gegužės 1-ąją Lietuva kartu su kitomis devyniomis Vidurio ir Rytų Europos valstybėmis oficialiai tapo ES nare. Tą dieną Europoje surengta skėčių pakėlimo akcija. ...
-
Žmonėms su negalia įgyti vairuotojo pažymėjimą – misija (ne)įmanoma: „Regitra“ teisinasi2
Bandžiusi įgyti vairavimo teises, negalią turinti moteris susidūrė su netikėta kliūtimi – paaiškėjo, kad „Regitra“ neturi jos negaliai pritaikyto automobilio. Moteris dėl tokios situacijos pateikė skundą Lygių galimybių ko...
-
Baltijos šalys bendradarbiaus valdant su sveikata susijusias krizes
Trečiadienį sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys Briuselyje pasirašė memorandumą su kitų Baltijos valstybių – Latvijos ir Estijos – ministrais dėl bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos su sveikata susijusių krizių valdyme, ...