Vyriausybė tikina "po truputį" vykdanti Seimo prieš daugiau nei metus priimtą rezoliuciją dėl Sąjūdžio būstinės perėmimo valstybės reikmėms, nors kol kas neaišku, kada bus priimti konkretūs sprendimai.
Surengė pasitarimą
Pernai Seimas priėmė rezoliuciją, kuria rekomendavo Vyriausybei skirti pakankamą finansavimą ir perimti pačiame Vilniaus centre esantį pastatą, kuriame prieš dvi dešimtis metų veikė Lietuvą į nepriklausomybę atvedęs Sąjūdis.
Rezoliucijoje, be kita ko, rašoma apie būtinybę valstybės reikmėms perimti tiesiai priešais Arkikatedrą esantį pastatą Vilniuje, adresu Gedimino pr. 1, kuriame buvo įsikūrusi Sąjūdžio būstinė. "Vyriausybei rekomenduojama užbaigti 2000 m. pradėtus sprendimus, kad Vilniuje, Gedimino pr. 1 name, būtų įkurtas Lietuvos Sąjūdžio muziejus – Lietuvos valstybės muziejaus filialas. Ateityje turėtų būti numatoma išpirkti ir perimti visuomenės reikmėms visą šį pastatą", – nurodoma rezoliucijoje.
Ministro pirmininko tarnybos kancleris Deividas Matulionis informavo, kad rezoliucijos vykdymas "po truputį juda priekį". Esą jau prieš mėnesį D.Matulionio darbo kabinete buvo surengtas atsakingų pareigūnų pasitarimas, kuriame svarstyta, kas ir kaip turėtų būti daroma su Gedimino pr. 1 namu Vilniuje.
"Sutarta, kad reikia ruošti teisinę bazę, dabar Vilniaus savivaldybės turimas patalpas šiame pastate perduoti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui, kuris su Sąjūdžiu galėtų tose patalpose įrengti muziejų", – tvirtino kancleris.
Dar neaišku, kada priims
Tačiau dar neaišku, kada galėtų būti priimtas Vyriausybės nutarimas dėl Sąjūdžio patalpų ir būsimo muziejaus įsteigimo. Šio dokumento projektą dabar rengia ir su kitomis institucijomis derina Kultūros ministerija.
D.Matulionis sakė, kad paprastai suderinti tokio pobūdžio nutarimus užtrunka nuo kelių savaičių iki poros mėnesių. Todėl tikimasi, kad pavasariop Vyriausybėje jau bus galima svarstyti, ar priimti pasiūlytąjį nutarimą.
Bet Ministro pirmininko tarnybos kancleris teigė, kad kol kas nebus sprendžiamas Seimo rezoliucijoje keliamas klausimas dėl viso pastato, kuriame buvo įsikūręs Sąjūdis, perėmimo valstybės reikmėms. "Ne, šis klausimas šiuo metu dar nekeliamas. Kaip bus ateityje – pamatysim, svarstysim", – teigė jis.
Kancleris leido suprasti, kad iš privačių asmenų išpirkti visą brangų pastatą valstybei kainuotų pernelyg brangiai.
Neatrado laiko
Seimo rezoliucijoje taip pat paskelbta, kad 1988–1990 m., dar iki Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo dienos, veikęs Sąjūdžio Seimas buvo "nors ir dalinis bei dar sovietų okupacinėje sistemoje, bet teisėtas demokratinis tautos atstovavimas".
Dokumente buvo pasiūlyta 1988 m. atsiradusio Sąjūdžio Steigiamojo suvažiavimo dieną – spalio 22-ąją – "įtraukti į valstybės minimų dienų sąrašą, kad būtų iškelta valstybinė vėliava". Tačiau ir tai per metus nepadaryta. Nepataisytas nei Atmintinų dienų, nei Valstybės vėliavos įstatymas.
Prieš metus Seimo rezoliuciją parengė buvęs Sąjūdžio vadovas, valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Rytas Kupčinskas. Jis aiškino, kad dėl darbų gausos Seimas tiesiog neatrado laiko ir galimybių pakoreguoti abu įstatymus. Tačiau jis tikisi, kad šiemet tai pavyks padaryti.
Priglaudė Teatro sąjunga
R.Kupčinskas sutinka, kad prireiks nemenkų finansinių išteklių, galbūt net keliolikos milijonų litų, norint įgyvendinti rezoliucijoje išdėstytą rekomendaciją Vyriausybei visiškai išpirkti Gedimino pr. 1 namą valstybės reikmėms: "Taip, tai kainuos kažkiek pinigų, gal net ir nelabai mažai, bet tai būtina valstybės istorinei atminčiai užtikrinti."
Pasak jo, Gedimino prospekte esantis 1-u numeriu pažymėtas pastatas jau pripažintas kultūros paveldo objektu. Tačiau šiame pastate šeimininkauja ne viena įstaiga ar fizinis asmuo.
Kol kas visuomenine organizacija-asociacija tapęs Sąjūdis glaudžiasi keliuose kabinetuose Gedimino pr. 1. Trečiame šio pastato aukšte yra išsaugotos autentiškos patalpos, kuriose prieš dvi dešimtis metų dirbo Sąjūdis.
1988 m. įsikūrus visuomeniniam judėjimui Lietuvos persitvarkymo sąjūdžiui, Teatro sąjunga ir kitos Gedimino pr. 1 įsikūrusios organizacijos suteikė dalį savo turimų patalpų. Netrukus visai visuomenei šis pastatas asocijavosi su Sąjūdžio būstine, tapo šios organizacijos simboliu. Tai byloja ir pernai minint organizacijos dvidešimtmetį ant jo pakabinta memorialinė lenta.
Bandyta dar 2000-aisiais
Jau ne vienus metus dėtos pastangos Gedimino pr. 1 pastatą atiduoti visuomenės reikmėms ir įkurti jame Sąjūdžio muziejų.
Dar 2000 m. spalį kadenciją baigianti tuometė Andriaus Kubiliaus vadovaujama dešimtoji Vyriausybė priėmė nutarimą dėl negyvenamųjų patalpų Gedimino pr. 1 perdavimo. Šiuo nutarimu buvo numatyta Nacionaliniam muziejui perduoti beveik 80 kv. m patalpų šiame istoriniame name. Tuometis Vilniaus apskrities viršininkas įpareigotas pasirašyti patalpų perdavimo aktą, o Finansų ministerijai nurodyta numatyti biudžete lėšų Sąjūdžio ekspozicijai išlaikyti.
Bet visa tai nebuvo padaryta dėl 2000 m. pabaigoje pasikeitusios valdžios. Sąjūdis tik iš savo lėšų įrengė ir išlaiko nedidukę ekspoziciją pagal panaudos sutartį išlaikomose patalpose.
Naujausi komentarai