Valdžios norai – ištuštinti Vilnių: per NATO susitikimą žmonėms siūlo išvykti iš miesto

„Per NATO viršūnių susitikimą tikriausiai nebūsiu Lietuvoje. Esame susiplanavę kelionę. Tai, manau, susiję ir su NATO, nes kaip ir per bet kokį tarptautinį renginį, uždarys gatves. Taip buvo ir tada, kai Lietuvoje lankėsi JAV prezidentas George W. Bushas. Vilniuje  tikrai bus truputį nejauku, dar labiau, manau, sustiprinta apsauga“, – sakė kalbintas vilnietis.

„Jeigu reikia, išvažiuosime. Man tinka toks variantas“, – teigė kitas pašnekovas, paklaustas, ką mano apie valdžios rekomendacijas gyventojams per NATO viršūnių susitikimą laikinai apleisti sostinę.  

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Tuo metu atostogausiu, tad vargu, ar stebėsiu, ar būsiu kamščiuose“, – antrino vyras.

„Ką ketinu daryti? Normaliai gyventi toliau. Praeisiu ten, kur man reikia. Ir darysiu tai, kas man reikia“, – trumpai drūtai rėžė užkalbintas praeivis.

Ką ketinu daryti? Normaliai gyventi toliau. Praeisiu ten, kur man reikia. Ir darysiu tai, kas man reikia.

 

Liepos 11–12 dienos daugeliui LNK kalbintų vilniečių – dar labai tolima data. Vieni sakė, kad tuo metu atostogaus, kiti – liks mieste, o treti gal ir kur nors pabėgs, kaip ir pataria miesto meras.

Kaimo turizmo asociacijos vadovė Agnė Vaitkuvienė sakė, kad žmonių suaktyvėjimo ir domėjimosi kaimo sodybomis kol kas nestebi.

– Vilniečiai neskuba rezervuoti vietų kaimo turizmo sodybose?

– Kadangi išpuola darbo dienos, tad tų užklausų nesulaukėme. Pas mus dažniausiai išankstinės užklauso yra savaitgaliams, bet mes vis tiek jau pasiruošę „darbostogoms“. Nuo karantino laikų turime gerą interneto ryšį. Tad visiems, kurie turi galimybę dirbti nuotoliniu būdu, irgi pabėgti į kaimą.

– O apskritai kalbant apie atostogas, ar vasarai jau yra užsakomos sodybos?

– Labai džiugu, kad šiemet mes jau sugrįžtame į priešpandeminį laikotarpį, t. y. kad žmonių įpročiai sugrįžta į įprastas vėžes. Per pandemiją ar prasidėjus karui Ukrainoje, žmonės gyveno nežinomybėje ir užsakydavo sodybas paskutinę minutę. Viskas buvo labai išsiderinę, tačiau šiemet mes jau matome, kad ypač liepos ir rugpjūčio mėnesiams sodybos užsakomos iš anksto.

– Jeigu vertinant procentais, kiek tų sodybų jau užsakyta?

– Na, tikslių skaičių mes kol kas neturime, bet faktas, kad liepos ir rugpjūčio savaitgaliams daugelis sodybų – jau užimtos. Aišku, turime dar daug vietų darbo dienomis. Ir ypač per NATO viršūnių susitikimą.

– Kiek sodybų vienija jūsų asociacija?

– Mūsų asociacijai dabar priklauso apie keturi šimtai sodybų. Na, o kiek apskritai Lietuvoje yra sodybų, sudėtinga būtų paskaičiuoti? Prieš tai esu žiūrėjusi statistiką. Lyginant su priešpandeminiu laikotarpiu, buvo skaičiuojama apie 800 sodybų. Po pandemijos – jau apie 1300 sodybų. Tačiau tai nėra susiję su tuo, kad jų kuriasi vis daugiau. Tiesiog valdžia sugriežtino kaimo turizmo sodybų kontrolę. Tos, kurios anksčiau dirbo šešėlyje, dabar buvo priverstos užsiregistruoti ir mokėti mokesčius.

Šį savaitgalį Lietuvos kaimo turizmo sodybose ir ūkiuose vyksta atvirų durų dienos.

 

– Kokiuose Lietuvos kraštuose daugiausiai telkiasi turizmo sodybos? Gal – labiau ežeringuose?

– Mes esame pastebėję, kad klientas nelinkęs važiuoti toliau kaip 100 km nuo savo miesto. Ypač pastaruoju metu, esant tokioms degalų kainoms. Tad didžioji dalis sodybų ir koncentruojasi aplink didžiuosius Lietuvos miestus, kažkur 100 km spinduliu. Labai augantis turizmo regionas yra Dzūkija, t. y. Dzūkijos miškai ir nacionalinis parkas. Taip pat – ežerengi kraštai.

– Kokias paslaugas dabar siūlo kaimo turizmo sodybos? Anksčiau žmonėms tai asocijavosi su pirtimi, kubilu ir lauko kepsniais. Ar kas nors pasikeitė?

– Pirmiausiai, kaimo turizmas yra apgyvendinimas, apsistojimas kaime pas ūkininkus. Pastebėjome, kad dabar labai keičiasi kaimo turizmo klientas. Jeigu anksčiau jam užtekdavo pagulėti prie ežerėlio ir išsikepti šašlykų, dabar jau klientas nori daugiau paslaugų, komforto ir ypač laisvalaikio pramogų. Labiausiai sudomina įvairios edukacijos ir degustacijos.

– Kaip kaimo turizmo verslą paveikė infliacija?

– Paveikė, ypač praeitais metais. Kainos augoą 10–20 proc. Tam labiausiai turėjo įtakos pakilusios elektros ir paslaugų kainos – visos sąnaudos labai išaugo. Tačiau šiemet sodybų šeimininkai neplanuoja smarkiai kelti kainų.

– Kokia vidutiniška yra paros kaina?

– Na, kaimo turizmas tuo ir geras, kad kainos labai įvairios ir kiekvienas gali rasti pagal savo galimybes. Pavyzdžiui, dviejų gandrų turizmo sodyboje galima pernakvoti ir už 10–15 eurų, na, o  keturių ar penkių gandrų sodyboje už naktį teks pakloti ir 70 ar 80 eurų. Jeigu imtume vidurkį, tai būtų 25–30 eurų žmogui už parą. Norėčiau tuo pačiu pristatyti, kad šį savaitgalį Lietuvos kaimo turizmo sodybose ir ūkiuose vyksta atvirų durų dienos. Visi atveria vartus ir kviečia žmones išbandyti įvairias edukacijas ar degustacijas. Pavyzdžiui, pajodinėti arkliukais, lipdyti iš molio ir su didele nuolaida apsistoti sodybose.