Elektros jungties į Švediją tiesimo darbai bent iš pradžių bus finansuojami iš dalies privačios bendrovės "Leo LT" lėšomis, nors politikai ne kartą žadėjo, kad strateginius energetikos projektus perims valstybė.
Skirs milijoną eurų
Netrukus Lietuvai reikės skirti maždaug milijoną eurų (apie 3,45 mln. litų) už Baltijos jūros dugno tyrimo darbus, kurie būtini rengiantis į Švediją tiesti energetikos tiltą, pavadiną "NordBalt". Pinigai bus skirti švedų parinktai bendrovei, kuri atliks dugno tyrimą.
Už "NordBalt" projektą atsakingos "Leo LT" antrinės įmonės "Interlinks" vadovas Antanas Malikėnas informavo, kad Švedija jau surengė viešojo pirkimo konkursą, per kurį turi būti parinktas jūros dugno tyrėjas. Jo rezultatai kol kas neskelbiami. "Dabar laukiama, ar nebus pretenzijų iš kitų, pralaimėjusių, konkurso dalyvių dėl jo organizavimo. Jeigu tokių skundų nebus, tuomet rugpjūčio pirmomis dienomis su nugalėtoju turėtų būti pasirašyta darbų atlikimo sutartis", – sakė A.Malikėnas.
"Interlinks" vadovas mano, kad per rugpjūtį, rugsėjį ir spalį galės būti atlikti visi būtini dugno tyrimo darbai. "Reikia tiesiog keturis kartus nuplaukti pirmyn ir atgal nuo Lietuvos kranto iki Švedijos tuo maršrutu, kuriuo ketinama tiesti jungtį, ir specialia įranga ištirti dugną, vėliau išanalizuoti gautus duomenis", – pasakojo A.Malikėnas.
Jis tikisi, kad jau lapkritį bus pateikta dugno tyrimo išvada, kuri bus panaudota toliau rengiant projekto poveikio aplinkai vertinimą. Šis turi būti parengtas iki kitų metų vidurio.
Pimasis įnašas
Pagal susitarimą su Lietuva švedai yra atsakingi parinkti Baltijos jūros dugną ištirti turinčią bendrovę. Tačiau jos darbas bus finansuojamas per pusę Švedijos ir Lietuvos pinigais.
A.Malikėnas sakė, kad Lietuva tam turės skirti maždaug pusketvirto milijono litų. Tai bus bene pirmas kiek didesnis Lietuvos įnašas į elektros jungties su Švedija tiesimo projektą.
Pinigų šiam įnašui ketinama skirti iš bendrovės "Leo LT" antrinės įmonės "Lietuvos energija" biudžeto.
Tiesa, pasak energetikos viceministro Romo Švedo, dar ieškoma galimybių tiek šį, tiek ir kai kuriuos būsimus įnašus padengti iš ES fondų skiriamų lėšų, bet ne iš tų 175 mln. eurų (604 mln. litų), kuriuos Europos Komisija žada skirti "NordBalt" statybai.
Tačiau tokios galimybės perspektyvos kol kas miglotos. Todėl finansavimas iš "Lietuvos energijos" laikomas prioritetiniu.
Premjeras suklaidino
Tai, kad strateginiu laikomas jungties su Švedija projektas bus finansuojamas "Leo LT" antrinės įmonės pinigais, prieštarauja ankstesniems aukšto rango politikų pareiškimams, kad tokie projektai bus įgyvendinami tik šimtu procentų valstybei priklausančių bendrovių lėšomis. Apie tai ne kartą kalbėjo premjeras Andrius Kubilius ir energetikos ministras Arvydas Sekmokas.
R.Švedas nenorėjo komentuoti ankstesnių premjero ir ministro kalbų. Tačiau jis paaiškino, kad bent kol kas nėra galimybės kitaip išspręsti strateginių energetikos projektų finansavimo klausimo. "Visa energetikos sistema Lietuvoje dabar priklauso "Leo LT". O tokių projektų, kaip jungčių su Vakarais bei naujos atominės elektrinės statybos, taisyklės reikalauja, kad juos įgyvendintų būtent energetikos bendrovės, ne kokios nors kitos", – tvirtino energetikos viceministras.
Tai reiškia, kad Lietuva tiesiog priversta dabar dalyvauti įgyvendinant strateginius projektus, teikdama organizacinę ir finansinę paramą iš "Leo LT" priklausančios "Lietuvos energijos" "aruodų".
Bet, pasak viceministro, kai "Leo LT" bus išformuota, "Lietuvos energija" turėtų atitekti valstybei ir tuomet visų strateginių projektų finansavimą perimtų valstybė.
Reikės rasti milijardus
R.Švedas tikisi, kad su privačiu akcininku gana greitai pavyks susitarti dėl "Leo LT" išformavimo. Tačiau pareigūnas nenorėjo prognozuoti, kas atsitiktų, jeigu taip neįvyktų.
Jis taip pat nekomentavo galimybės, kad privatus "Leo LT" akcininkas "NDX energija" pareikalaus nemenkų kompensacijų už tai, kad į strateginius objektus jau pradedamos investuoti bendros valstybės ir privatininko lėšos.
"NDX energijos" finansų direktorius Petras Jašinskas vakar išplatino pranešimą, kuriame atkreipė dėmesį, kad vien jungties į Švediją projektui Lietuva turės sukrapštyti apie 700 mln. litų. Maždaug tiek jų dabar turi bendrovė "Leo LT" – ją steigiant "NDX energija" "paaukojo" 620 mln. litų dividendų už jų turėtas bendrovės VST akcijas.
P.Jašinskas taip pat pranešė suskaičiavęs, kad naujos atominės elektrinės statybai Lietuva privalės skirti apie 12 mlrd. litų. "NDX energijos" atstovas retoriškai klausė, ar tokius pinigus sugebės sugeneruoti kokia nors kita įmonė, jeigu energetikos gigantas "Leo LT" būtų išformuotas.
"Interlinks" iliustr.
Jungtis: energetikos tiltas su Švedija „NordBalt“ Lietuvai kainuos apie 700 mln. litų.
Numatomi elektros jungties "NordBalt" projekto įgyvendinimo terminai
Parengiamieji darbai iki 2009 m. pabaigos
Poveikio aplinkai vertinimo procedūra iki 2010 m. vidurio
Projektavimo ir leidimų gavimo procedūra 2009 m. II ketvirtis–2010 m. pabaiga
Rangovo parinkimas 2009 m. IV ketvirtis–2010 m. III ketvirtis
Paslaugų ir medžiagų užsakymas ir pirkimas 2009 m. III ketvirtis–2011 m. III ketvirtis
Kabelio tiesimas ir statyba 2011 m. III ketvirtis–2014 m. I ketvirtis
Numatoma jungties projekto įgyvendinimo pabaiga – 2014 m. sausis. Ši data yra nulemta neatidėliotino Švedijos energetikos bendrovės "Svenska Kraftnat" įsijungimo į projektą. Užsitęsus šiam procesui ir / ar leidimų gavimo Švedijoje procedūroms, projekto įgyvendinimo pabaiga gali būti nukelta iki 2016 m.
Šaltinis: Interlinks.lt
Prezidentė gali vetuoti įstatymus dėl "Leo LT" likimo?
Prezidentė Dalia Grybauskaitė šiandien žada paskelbti savo sprendimą, ar pasirašys Seimo patvirtintą įstatymų paketą, susijusį su "Leo LT" ateitimi.
Vakar D.Grybauskaitė konsultavosi su valstybės ir civilinės teisės specialistais apie šio įstatymo paketo konstitucingumą bei galimą poveikį šalies energetikos sistemai ir ekonomikai.
Tačiau valstybės vadovės atstovas spaudai Linas Balsys nedetalizavo, kokios buvo ekspertų nuomonės: ar jie rekomendavo Prezidentei pasirašyti Seimo priimtus įstatymus, ar įžvelgė juose pernelyg daug teisinių problemų, todėl siūlė vetuoti įstatymų paketą. Patys ekspertai nepanoro atskleisti, kokio požiūrio jie laikosi.
Seimo teisininkai įžvelgė nemažai spragų parlamentarų priimtuose įstatymuose, be to, jie dar nurodė, kad šie įstatymai gali suteikti galimybę "NDX energijai" kreiptis į tarptautinį arbitražą ir iš valstybės prisiteisti milijardines kompensacijas.
Nuo to, kaip Prezidentė pasielgs su Seimo priimtais įstatymais, priklausys, ar rugsėjo 4 d. šaukiamame "Leo LT" akcininkų susirinkime bus sprendžiamas šios bendrovės likimas.
Naujausi komentarai