Abejoja sveikata
Ar vyresnio amžiaus žmogus dar gali vairuoti, lemia sveikatos pažyma arba jo paties sprendimas.
„Kaip gali šeimos gydytojas išduoti sveikatos pažymą, jei ligos istorijoje yra įrašai net apie kelis nualpimus per metus, kai buvo kviesta greitoji pagalba? – stebėjosi į redakciją kreipęsis „Kauno dienos“ skaitytojas. – Žmogus labai prastai mato viena akimi, neprigirdi, mąsto neadekvačiai, bet vairuotojo pažyma išduodama. Bandėme su pačiu kalbėti, bet jis mano, kad viskas yra gerai. Žmogus jau nelabai adekvatus, neadekvačiai vertina situaciją. Vairuodamas sukuria daug avarinių situacijų, bet kitą dieną viską pamiršta. Didžiausia problema, kad labai lengvai dalinamos sveikatos pažymos“.
Vairuotojui, dėl kurio sveikatos ir saugumo kelyje kreipėsi sunerimęs giminaitis, yra per 90 metų. Anot pašnekovo, senolis vengia eiti pas šeimos gydytoją lyg nujausdamas, kad dažnesni jo apsilankymai gali apriboti galimybę sėsti prie automobilio vairo. Į artimųjų pastebėjimus ir raginimus nereaguoja.
Lietuvoje ne viena eismo nelaimė baigėsi tragiškai dėl to, kad suprastėjo automobilį vairavusio vairuotojo sveikata. Žinoma, numatyti kaip keisis sveikatos būklė iš anksto negali, tačiau nuo vairuotojų sveikatos būklės priklauso ir viso eismo saugumas. Viena iš saugaus vairavimo prielaidų – nekelti pavojaus nei sau, nei kitiems eismo dalyviams.
Sveikatos problemos, pavyzdžiui, regos sutrikimai, širdies ligos, epilepsija ar miego sutrikimai, gali pabloginti vairuotojo gebėjimą greitai reaguoti ir priimti teisingus sprendimus kelyje, todėl padidėja eismo įvykių rizika. Be to, tokios būklės, ligos kaip aukštas kraujospūdis ar cukrinis diabetas gali lemti staigius sveikatos sutrikimus vairuojant.
„Vairuotojų sveikatos patikrinimai yra skirti padėti išvengti skaudžių eismo įvykių dėl sveikatos sutrikimo, neleidžiant dalyvauti eisme asmenims, kurių sveikatos būklė kelia pavojų eismo dalyviams. Deja, net ir patys griežčiausi reikalavimai negali visiškai apsaugoti nuo to, kad asmeniui už vairo staiga gali sutrikti sveikata. Sveikatos sutrikimas, pavyzdžiui, sąmonės praradimas už vairo, gali įvykti pirmą kartą ir būti lemtingas. Labai svarbu, kad patys vairuotojai elgtųsi atsakingai ir nevairuotų, jeigu serga, jaučiasi blogai ar vartoja vaistus, turinčius poveikį vairavimui“, – aiškina Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Komunikacijos skyrius patarėjas Julijanas Gališanskis.
Galima patikrinti
Ar situaciją pataisytų griežtesnis ir atsakingesnis sveikatos pažymų išdavimas? SAM aiškina, kad vairuotojų sveikatos patikrinimo tikslas yra nustatyti, ar tikrinamo asmens sveikatos būklė atitinka minimalias sveikatos tinkamumo normas, taikomas atitinkamos kategorijos transporto priemonių vairuotojams, todėl patikrinimo metu profilaktiškai tam tikri tyrimai – regos, klausos, vestibuliarinės funkcijos, yra atliekami visiems vairuotojams, o papildomi tyrimai ir konsultacijos – tik gydytojui skyrus, kuomet reikia patikslinti, ar asmens sveikatos būklė, diagnozuotos ligos nekelia pavojaus saugiam vairavimui.
„Tokiomis ligomis gali sirgti ne tik vyresnio amžiaus, bet ir jaunesni vairuotojai, todėl manome, jog iš esmės tokia tvarka, kai papildomų tyrimų poreikis vertinamas individualiai, yra tinkama“, – SAM Komunikacijos skyrius patarėjas J. Gališanskis.
Jis taip pat priminė, kad vyresnio amžiaus vairuotojų sveikata yra tikrinama dažniau: 80 metų ir vyresniems vairuotojams sveikatos patikrinimas atliekamas 1 kartą per 2 metus, kai vairuotojams iki 65 metų sveikatos patikrinimas atliekamas 1 kartą per 10 metų, o vairuotojų, kuriems yra nuo 65 iki 80 metų – 1 kartą per 5 metus“.
Be to, vairuotojo sveikatos patikrinimą atliekantis gydytojas turi įvertinti paciento sveikatos duomenis E. sveikatoje. Anot J. Gališanskio, tai yra sudėtinė vairuotojų sveikatos patikrinimo dalis, kadangi prieš išduodamas pažymą gydytojas turi patikrinti, ar vairuotojui nėra diagnozuota ligų ar sveikatos problemų, dėl kurių gali būti ribojama teisė vairuoti transporto priemones.
SAM atstovas patikino, kad už sveikatos patikrinimo kokybę yra atsakingas gydytojas. Tačiau šeimos narį geriausiai žino jo artimieji ir jei jie mano, kad garbaus amžiaus vairuotojas vairuodamas kelia grėsmę sau ir aplinkiniams, SAM rekomenduoja pirmiausiai pasikalbėti su juo pačiu ir pasistengti jį įtikinti atsisakyti vairavimo.
Žmogus labai prastai mato viena akimi, neprigirdi, mąsto neadekvačiai, bet vairuotojo pažyma išduodama.
„Jeigu to padaryti nepavyksta ir turite pagrįstų įtarimų, kad asmens sveikatos priežiūros įstaiga galimai netinkamai įvertino vairuotojo sveikatos būklę ir pažyma, suteikianti jam teisę vairuoti, neturėjo būti išduota, galima kreiptis į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą (VASPVT) el. paštu [email protected] bei pateikti šiuos faktus: kam, kada ir kur, ne pagal nustatytus reikalavimus buvo išduota pažyma. Jeigu po atlikto patikrinimo bus nustatyta, jog pažyma buvo išduota nepagrįstai, jos galiojimas bus panaikintas“, – atkreipia dėmesį J. Gališanskis.
Tyrimai senolių pusėje
Teigti, kad senyvo amžiaus vairuotojas yra didesnė rizika kelyje, vargu ar galima. Prieš keletą metų atlikti tyrimai parodė, kad daugiausia eismo įvykių fiksuojama 21-30 metų amžiaus grupėje, o vyresnių nei 81 metų vairuotojų sukeltų eismo įvykių yra mažiausiai.
Bet ar tokia statistika apibūdina vairuotojų įgūdžius, situacijos vertinimą? Tokia statistika neatskleidžia vairavimo gebėjimų, tačiau parodo, ar žmonės iš tikrųjų kelia grėsmę eismo saugumui.
Vyresni žmonės dažniau nebedirba, todėl vairuoja rečiau, ypač piko valandomis. Daug jų apskritai važiuoja tais pačiais maršrutais – iki parduotuvės, turgaus, sodo, anūkų, ir tai dažniausiai daro tuo pačiu metu. Jau vien dėl to žymesnės grėsmės kitiems eismo dalyviams įprastai nekelia.
„Vyresnių gyventojų mobilumas yra labai svarbus jų socialiniam gyvenimui, savarankiškumui ir gyvenimo kokybei, tad skatiname, jei tik sveikata leidžia, kuo ilgiau išlikti mobiliems ir nepriklausomiems nuo kitų žmonių“, – pavojaus ženklo ant senjorų automobilių neskubėjo klijuoti „Regitros“ atstovė spaudai Eglė Bačionytė.
„Geras regėjimas ar greita reakcija yra būtinos savybės kiekvienam vairuotojui, tačiau jos nebūtinai susijusios su žmogaus amžiumi. Gali pasitaikyti tokių atvejų, jog 80-metis yra gerokai sveikesnis už 50 metų sulaukusį žmogų. Gebėjimą vairuoti labiau lemia ne metai, o sveikatos būklė“, – pridūrė ji.
Anot E. Bačionytės, tai gajus stereotipas, kad vyresnio amžiaus asmenys yra prasti vairuotojai ir dažniau sukelia eismo įvykius. Tačiau taip teigti negalima. Vyresnių gyventojų, kurie turi atnaujintus vairuotojo pažymėjimus, yra labai mažas skaičius. 2024 m. duomenimis, 80 metų ir vyresnių vairuotojų Lietuvoje buvo tik 19,462 tūkst. Tai yra, vos 1,32 proc.
Sąmoningumas ir atsakomybė
Iš esmės, visi argumentai, kodėl vyresni žmonės turėtų pamiršti vairavimą ar bent jau jo vengti, susiveda į saugumą ar tiesiog trukdymą eismui. Manoma, kad senas vairuotojas yra lėtas, prastai vertina situaciją ir gali nespėti sureaguoti į netikėtus eismo pasikeitimus.
„Regitros“ atstovė primena, kad pasitaiko ir tokių situacijų, kai asmens sveikata pasikeičia ir jis nebegali tinkamai vairuoti transporto priemonės, tuomet medikai „Regitrą“ apie tai informuoja, o vairuotojo pažymėjimo galiojimas sustabdomas. Jei po tam tikro laikotarpio asmens sveikata pagerėja, jam tereikia kreiptis į „Regitrą“ ir pateikti medikų išvadą. Pagerėjus sveikatos būklei, teisė vairuoti grąžinama ir egzaminų perlaikyti nereikia.
„Medicininėje pažymoje taip pat gali būti nurodyti ir tam tikri medikų apribojimai vairuotojui, t. y. sutartiniai kodai, kurie yra perkeliami į vairuotojo pažymėjimus“, – tęsia E. Bačionytė.
Vyresnių gyventojų mobilumas yra labai svarbus jų socialiniam gyvenimui, savarankiškumui ir gyvenimo kokybei.
Svarbu pastebėti, kad nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujas įstatymas, kuris numato, kad visų vairuotojų medicininė pažyma turi būti galiojanti nuolat. Baigus galioti medicininei pažymai yra stabdomas ir vairuotojo pažymėjimo galiojimas, o asmuo laikinai negali vairuoti. Atnaujinus medicininės pažymos galiojimą nieko papildomai daryti nereikia – „Regitra” informaciją gauna automatiškai.
Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Jorūnė Liutkienė priminė, kad Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatyta, kad neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui. Kiekvienas asmuo pats turi labai atsakingai vertinti savo gebėjimą vairuoti, savijautą, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams ir sau.
Namo važiavo gadindamas asfaltą
Antradienio rytą socialiniuose tinkluose policijos pareigūnai pastebėjo vaizdo įrašą, kai sostinės vakariniame aplinkkelyje buvo tempiama pakrauta priekaba su nulūžusiu ratu, kuri gadino kelio dangą (Lietuvos policijos vaizdo įrašo stop kadras).
Kaip socialiniame tinkle „Facebook“ rugsėjo 16 d. skelbia Lietuvos policija, pareigūnai operatyviai nustatė automobilio savininką, surado ir minėtą priekabą.
85 metų vairuotojas paaiškino, kad vežė malkas, o nulūžus ratui, nesustojo, bet toliau tęsė kelionę iki namų. Vairuotojui buvo surašytas protokolas už tai, kad priekaba buvo nedrausta, be techninės apžiūros ir, nulūžus ratui, jis tęsė kelionę, gadindamas asfaltą.
Garbaus amžiaus vyrui skirta 150 eurų subendrinta bauda.
Naujausi komentarai