„Ko gero, pasipriešinimą, smurtą prieš policijos pareigūnus ir kitus pareigūnus priskiriant prie sunkių arba apysunkių nusikalstamų veikų, kai yra numatytos kitos sankcijos, galbūt tai būtų vertinama vienaip, siunčiama visuomenei žinutė, kad valstybė nesitaikstys prieš smurtavimą, prieš teisėtų nurodymų nevykdymą“, – trečiadienį po susitikimo su Seimo pirmininku Juozu Oleku žurnalistams sakė Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkė Roma Katinienė.
Anot jos, dabar skiriamos baudos už pasipriešinimą pareigūnams yra neadekvačiai mažos. Dažnai tokie asmenys sulaukia 45 eurų baudos.
Profsąjungos vadovės teigimu, tai demotyvuoja policijos pareigūnus, kai kurie net palieka tarnybą.
„Turim akivaizdų pavyzdį, kai buvo pasipriešinimas, pareigūnei teko grumtis, pritaikyta administracinė atsakomybė, kaip nurodymų nevykdymas. (...) gali nevykdyti nurodymų, gali priešintis, gali smurtauti ir tau štai, pritaikius administracinį nurodymą, 45 eurų bauda“, – sakė R. Katinienė.
Jos teigimu, kadangi policijos pareigūnų nurodymų nevykdymas – neretas atvejis, jis traktuojamas kaip rutininis dalykas – kad policijos pareigūnai turėtų priimti tai kaip normą, nes ateidami į tarnybą jie esą turėjo žinoti, jog susidurs su tokiu elgesiu.
Pasak Lietuvos profesinių sąjungos konfederacijos laikinojo vicepirmininko Artūro Černiausko, nedidelių sužalojimų patyrę pareigūnai stengiasi apie juos nepranešti, kad nebūtų atliekami vidiniai tyrimai.
„Kadangi tie sužalojimai dažniausiai padaromi tokiose, sakykime, aštriosiose situacijose, kur laikytis kiekvieno statuto reikalavimų, kiekvieno teisės akto, įsakymo reikalavimo yra ganėtinai sudėtinga, pareigūnas vaikšto taip ant peilio ašmenų. Tarnybos, kurios atlieka patikrinimus, reikia pasakyti, nėra geranoriškai nusiteikę pareigūnų atžvilgiu, jos geriau palaiko tuos trečiuosius asmenis. Pareigūnas pranešęs, kad jis buvo sužalotas, (...) gali būti nubaustas, nes pažeidė kokio nors įsakymo, kokio nors punkto kažkokį papunktį“, – tvirtino A. Černiauskas.
Pasak pareigūnų atstovo, 2023 metais fiksuota 2,5 tūkst. pareigūnų reikalavimų nevykdymų, pernai šis skaičius ūgtelėjo iki 3,7 tūkst. atvejų, didžioji dalis – nevykdomi policijos reikalavimai.
Pareigūnų sužalojimų atvejų, kai jiems yra pasipriešinama, anot A. Černiausko, pastaraisiais metais fiksuota apie 120–130.
Jo teigimu, Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija parengė Administracinių nusižengimų ir Baudžiamojo kodeksų pataisas, siūlančias pasipriešinimą policijos pareigūnams traktuoti griežčiau.
„Administracinių nusižengimų kodekse numatyta sugriežtinti bausmę dvigubai už teisėtą pareigūnų reikalavimų nevykdymą. Tuomet maksimali suma padidėja ganėtinai ženkliai. Baudžiamajame kodekse siūloma keisti antrą dalį, kur numatytas lengvesnės formos pasipriešinimas, siūloma jį pervesti į apysunkių nusikaltimų kvalifikaciją, o ketvirtoje dalyje, kur numatyta atsakomybė už didesnį pareigūnų sužalojimą, viską pervesti į sunkių nusikaltimų kategoriją“, – sakė A. Černiauskas.
Dabar Baudžiamajame kodekse numatyta, kad tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, baudžiamas viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
Pasak A. Černiausko, Seimo pirmininkas pažadėjo minėtus siūlymus aptarti su suinteresuotų institucijų atstovais ir pateikti Seimui svarstyti.
„Manau, kad šitos temos tikrai yra spręstinos ir mes įsipareigojome tęsti tą bendradarbiavimą, galbūt net registruoti tam tikrus pakeitimus, projektus ir susiorganizuoti aptarimą su kitomis institucijomis, kad mes vienodai matytume, (...) ką čia reikėtų padaryti, kad jie ateitų drąsiai (dirbti – BNS)“, – žurnalistams po susitikimo sakė J. Olekas.
Profsąjungų atstovai taip pat kėlė klausimą dėl pareigūnų reabilitacijos užtikrinimo.
„Pareigūnai sunkiai sulaukia pagalbos, nes per prieš dešimt metų beveik reabilitacijos sistema yra sužlugdyta. Jeigu vertintumėme policijos pareigūno kaip padidinto pavojaus profesiją, kai susiduriama su įtampa, stresu, patys medikai sako, kad pareigūnai turėtų gauti kasmet galimybę pasinaudoti reabilitacine programa ir atsistatyti savo jėgas, psichologinę būseną. Dabar pareigūnai sulaukia tokios pagalbos po dviejų metų“, – tvirtino R. Katinienė.
Pareigūnai sunkiai sulaukia pagalbos, nes per prieš dešimt metų beveik reabilitacijos sistema yra sužlugdyta.
Ji pažymėjo, kad maži atlyginimai ir pavojingos darbo sąlygos demotyvuoja žmones rinktis pareigūno kelią. Nors kitų metų biudžeto projekte statutinių pareigūnų darbo užmokestį numatyta didinti apie 7,5 proc., pareigūnų profsąjungų nuomone, algos galėtų augti daugiau.
„Mano akimis, efektyvesnis darbo užmokestis ir teisingas galėtų būti 130 proc. vidutinio darbo užmokesčio. Tai jau startavęs policijos pareigūnas galėtų gauti apie 1,6 tūkst. į rankas“, – kalbėjo R. Katinienė.
Kaip rašė BNS, Vidaus reikalų ministerija viešajam saugumui užtikrinti kitų metų biudžete papildomai prašo 124 mln. eurų. Ministro Martyno Katelyno teigimu, tai – kritinis poreikis, kad tarnybos tinkamai atliktų savo funkcijas.
(be temos)