„Biudžetas yra dar tik svarstymo stadijoje, todėl aš nenorėčiau ir spekuliuoti, ir kažką pasakoti, tuo labiau kelti įtampą visuomenėje. (...) Kai bus sprendimai, tada gal ir komentuosiu“, – pirmadienį žurnalistams teigė R. Vaikšnoras.

Dabar krašto apsaugos sistemai numatyta valstybės biudžeto dalis 5,38 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), anot jo, yra pakankamai geras rezultatas, siekiant įgyvendinti tikslą iki 2030 metų šalyje turėti pilnai veikiančią diviziją.

„Turbūt buvo visokių pasvarstymų, bet jis buvo labai aiškiai įvardintas trečiadienį – 5,38 proc., kuris iš principo tenkina tai, koks buvo nustatytas VGT (Valstybės gynimo taryboje – ELTA) savo laiku“, – teigė jis.

„Pagal tai, kiek šiandien turiu informacijos, jeigu nepasikeis, tai yra pakankamai gerai. Todėl svarstyti, kaip būtų, jeigu būtų, reikėtų palaukti galutinių skaičių“, – sakė kariuomenės vadas.

Sulaukęs klausimų dėl biudžete numatytų lėšų konkretiems įsigijimams, jis teigė, jog kariuomenės vadas nėra įpareigotas žinoti, iš kur kariuomenei reikalingoms priemonėms yra skiriamas finansavimas.

„Aš, kaip kariuomenės vadas, pagal mano pareigas gal ir nelabai priklauso žinoti, iš kokių finansavimo šaltinių. Mes ateiname ir pasakome, ko mums reikia ir mes įrodome, parodome, kokie pajėgumai reikalingi kariuomenei. Tam ir yra jau daug metų nuo kariuomenės atskirtos įsigijimo procedūros“, – sakė R. Vaikšnoras.

ELTA primena, kad kitų metų valstybės biudžete gynybai finansuoti numatyta 5,38 proc. BVP arba 4,79 mlrd. eurų.

Dalį šių asignavimų sudarys Valstybės gynybos fondo pajamos – kitais metais ši suma sieks 700,3 mln. eurų.

Šis papildomas gynybos finansavimo instrumentas Seime patvirtintas pernai – į fondą nukreipiamos pajamos iš dalies pelno mokesčio, akcizų, gyventojų pajamų mokesčio (GPM) bei iki šių metų pabaigos galiojančio bankų solidarumo mokesčio.

Šiais metais krašto apsaugos finansavimas siekia virš 4 proc. nuo BVP.

Lietuva iki 2030-ųjų gynybai įsipareigojo skirti po 5–6 proc. BVP – tokį sprendimą Valstybės gynimo taryba (VGT) priėmė šį sausį.

Per artimiausius metus surinkti papildomus 10–12 mlrd. eurų gynybai reikia norint suformuoti visus nacionalinės divizijos ir kitus kritinius kariuomenės operacinius pajėgumus.