Prezidentas Valdas Adamkus užtaisė atsivėrusią skylę Vyriausybėje ir susitiko su kontroversiškiausiai vertinamu jos nariu

Vakar šalies vadovas pasirašė dekretą, kuriuo į Vyriausybės sudėtį įtraukė Užsienio reikalų ministerijos valstybės sekretoriumi iki šiol dirbusį Remigijų Motuzą. Švietimo ir mokslo ministro postas buvo likęs laisvas po to, kai praėjusį ketvirtadienį iš jo pasitraukė ką tik paskirtas Muzikos akademijos rektorius Juozas Antanavičius.

Žadėjo tęsti pertvarką

Prieš pasirašydamas dekretą, V.Adamkus vakar prieš pietus priėmė R.Motuzą. Po šio susitikimo Prezidento atstovė spaudai pranešė, kad šalies vadovas neturi abejonių dėl R.Motuzo tinkamumo vadovauti Švietimo ir mokslo ministerijai.

“R.Motuzas turi didelės patirties, švietimo srityje jis yra dirbęs. Antra vertus, jis turi ir didelės gyvenimiškos patirties, nes yra kilęs iš pedagogų dinastijos ir visą pastarųjų dešimtmečių pedagoginį procesą pažįsta iš jo gelmių”, - sakė Prezidento atstovė spaudai Rita Grumadaitė.

R.Motuzas 1993-1994 metais dirbo tuometinio Prezidento Algirdo Brazausko referentu švietimo ir mokslo klausimais, 1994-1997 metais buvo Švietimo ir mokslo ministerijos sekretoriumi.

Iki 1997 metų jis priklausė tuometinei Lietuvos demokratinei darbo partijai (LDDP), vėliau jis narystę joje sustabdė. 2001 metų sausį LDDP susijungė su Lietuvos socialdemokratų partija. R.Motuzas vakar sakė atkursiąs savo narystę partijoje, “jei partija tam neprieštaraus”.

R.Motuzas sakė priimąs siūlymą tapti ministru “kaip pagalbą švietimui” ir tikino sieksiąs, kad vykdoma švietimo reforma būtų tęsiama. Jis teigiamai įvertino ligšiolinio švietimo ir mokslo ministro Algirdo Monkevičiaus darbą.

Paskirtas karštligiškai skubant

R.Motuzas į švietimo ir mokslo ministro postą buvo pasiūlytas po to, kai Prezidentas atmetė socialdemokrato Rimanto Vaitkaus kandidatūrą, ir po to, kai, atsiradus įtarimų dėl galimo bendradarbiavimo su KGB, pasitraukė jau paskirtas švietimo ir mokslo ministras J.Antanavičius.

Prezidentas jau vakar po pietų pasirašė dekretą, kuriuo R.Motuzą įtraukė į Vyriausybę, tačiau prieš tai jis susitiko su dar vienu naujo ministrų kabineto nariu - Gintaru Furmanavičiumi. Prezidentas su visais kandidatais į ministrus intensyviai susitikinėjo dar prieš suformuojant Vyriausybę, tačiau G.Furmanavičius iki šiol su šalies vadovu nebuvo susitikęs, nors jo asmenybė naujojoje Vyriausybėje yra bene spalvingiausiai ir kontroversiškiausiai vertinama.

Darbo partijos atstovas G.Furmanavičius gana karštligiškai vidaus reikalų ministru buvo paskirtas po to, kai V.Adamkus paskutinėje Vyriausybės sudėties derinimo stadijoje kategoriškai atmetė prieš tai į šį postą siūlyto Viktoro Muntiano kandidatūrą.

Visą praėjusią savaitę neslopo diskusijos dėl G.Furmanavičiaus tinkamumo užimti vidaus reikalų ministro pareigas, kadangi jis 1992-1997 metais vadovavo Kauno bendrovei “Žemprojektas”, kurios patalpose buvo įsikūrusi EBSW koncernui priklausanti investicinė bendrovė “Kauno holdingo kompanija” (KHK), rinkusi indėlius iš gyventojų. KHK buvo nusipirkusi “Žemprojekto” akcijų ir faktiškai valdė šia bendrovę.

Nebuvo surinkta įrodymų

Per susitikimą su G.Furmanavičiumi Prezidentas jo asmeniškai teiravosi apie galimus jo ryšius su koncernu EBSW.

“Prezidentas tiesiai paklausė G.Furmanavičiaus apie jo dalyvavimą EBSW veikloje. G.Furmanavičius garantavo, kad jis nedalyvavo sprendimų priėmime, kurie prasilenktų su įstatymu”, - po susitikimo sakė R.Grumadaitė.

Atstovė spaudai taip pat pabrėžė, kad “jei ateityje paaiškėtų aplinkybių, naujų duomenų, kurie keltų abejonių dėl G.Furmanavičiaus tinkamumo būti vidaus reikalų ministru, Prezidentas pareikalaus jo atsakomybės”.

G.Furmanavičiaus, kaip ir kitų kandidatų į ministrus, biografiją, Prezidento prašymu, tyrinėjo specialiosios tarnybos, tačiau jos šalies vadovui nepateikė jokių G.Furmanavičių kompromituojančių duomenų. Praėjusią savaitę V.Adamkus dėl G.Furmanavičiaus dar papildomai kreipėsi į Generalinę prokuratūrą.

Prokuratūros pateiktoje pažymoje nurodoma, kad EBSW koncerno bylos tyrimo metu nebuvo surinkta įrodymų, kad G.Furmanavičius dalyvavo nusikalstamoje koncerno veikloje. Minėtoje byloje G.Furmanavičius buvo apklaustas kaip liudytojas.

Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas vakar pripažino, kad G.Furmanavičius būtų netinkamas eiti vidaus reikalų ministro pareigas, jeigu būtų įrodyti jo ryšiai su EBSW, tačiau, kaip pabrėžė V.Uspaskichas, niekas iki šiol to nesugeba įrodyti.

“Jis buvo tik vienas iš trijų šimtų EBSW privatizuotų įmonių direktorių, - sakė V.Uspaskichas. - Tai neturi mesti šešėlio visiems trims šimtams direktorių vien dėl to, kad jie ten dirbo, todėl, kad įmonės buvo privatizuotos”.

Po susitikimo su Prezidentu G.Furmanavičius žurnalistams nurodė tokius savo būsimo darbo prioritetus: visuomenės saugumo didinimas, viešojo administravimo gerinimas bei regionų plėtra ir tolygesnis jų plėtojimas.

Prezidentas prabilo apie spaudimą

Vakar V.Adamkus žurnalistams pasiskundė 13-osios Vyriausybės formavimo metu patyręs milžinišką spaudimą. Šį spaudimą, pasak Prezidento, darė valdančiosios daugumos politikai. V.Adamkus koalicijos politikų kalbas apie tai, kad Prezidentas neva pats skubėjęs sudarinėti Vyriausybę, pavadino nesąžiningomis.

“Buvo toks spaudimas, kokio aš dar niekada nesu turėjęs. Jei tau dešimt kartų per dieną skambina ir reikalauja, kad tu padaryk tuojau tą, nes jei išvažiuosi, tai esą sustos Seimo ir Vyriausybės darbas, tai ar čia yra spaudimas, ar ne?” - vakar žurnalistams kalbėjo V.Adamkus.

Darbo partijos pirmininkas V.Uspaskichas Vyriausybės patvirtinimo išvakarėse viešai svarstė galimybę trauktis į opoziciją, jei nebus patvirtinti Darbo partijos siūlomi kandidatai į ministrus. Formuojant Vyriausybę Prezidentūroje ne kartą lankėsi ir valdančiųjų socialdemokratų atstovai. Vieno tokio vizito metu Seimo vicepirmininkas Česlovas Juršėnas ragino Prezidentą sparčiau tvirtinti Vyriausybę, kad nestrigtų Seimo darbas.

Jau patvirtinus Vyriausybės sudėtį, ir Seimo Pirmininkas Artūras Paulauskas, ir jo pavaduotojas Č.Juršėnas teigė esą būtent Prezidentas paskubėjęs sudarant ministrų kabinetą.