Už kaimyno balkono remontą gali tekti mokėti ir jums

Anot jo, taip yra, nes pagal dabar galiojančius įstatymus, kiekvienas daugiabučio pastato balkonas laikomas bendrąja namo nuosavybe.

Įstiklinimui reikalingas savivaldybės leidimas

T. Baranauskas teigia, kad vykdant daugiabučio namo renovaciją joje dalyvauja architektai, todėl leidimas įstiklinti balkonus gaunamas bet kuriuo atveju. „Kitas dalykas, kai norima individualiai įstiklinti daugiabučio balkoną. Tam reikalingas savivaldybės rašytinis leidimas“, – teigia specialistas.

T. Baranauskas sako, kad iki 2010 m. tokių taisyklių nebuvo. Anot jo, daugelis teisinių normų atsiranda tada, kai pradedama matyti dėl jų nebuvimo kylančias problemas. „Nustatytų reikalavimų privalo laikytis kiekvienas namo gyventojas arba bendrasavininkis. Balkonų stiklinimas priskiriamas prie pastato paprastojo remonto. [...] Norint atlikti daugiabučio namo remonto darbus mieste (juo laikoma gyvenvietė, turinti daugiau nei 3 tūkst. gyventojų), reikia gauti statybas leidžiantį dokumentą, – teigia T. Baranauskas. – Tai susiję su pastato išvaizdos keitimu. Detalizuotas balkonų, lodžijų įstiklinimas, fasado elemento pakeitimas yra tokių darbų pavyzdžiai.“

Pasak T. Baranausko, jei daugiabučio namo gyventojas nori ne tik įstiklinti balkoną, bet ir padidinti kambario erdvę, apšiltinti sienas, lubas arba grindis, jis taip pat privalo gauti leidimą. Tačiau, kaip aiškina Aplinkos ministerijos specialistas, tokiu atveju pereinama į kitą statybos lygmenį – dažniausiai tai susiję su pastato kapitaliniu remontu.

Anot T. Baranausko, tokiam leidimui gauti taikomi panašūs reikalavimai, bet reikia paruošti rimtesnę projektinę dokumentaciją. Jis priduria – atliekant kapitalinio remonto darbus, pavyzdžiui, norint sujungti arba atskirti kambarį nuo balkono, reikalingas kaimynų sutikimas, nes atliekant darbus judinama balkoną laikanti konstrukcija, kuri yra visų namo gyventojų bendroji dalinė nuosavybė.

„Kai, prijungiant balkoną, praplečiama buto gyvenamoji erdvė, pavyzdžiui, kabinamos arba griaunamos pastato konstrukcijos, projekto sprendimai turi būti kiek rimčiau peržiūrėti ir parinkti tinkamiausi iš jų. Tam privalomas leidimas. Pakeitimai turėtų būti registruoti, nes atsiranda civiliniai santykiai – padidėja šilumos plotas ir dėl to išauga mokesčiai už šilumą. Dauguma pastatų dalinami pagal turimo ploto kvadratinius metrus, tad padidėjus plotui, reikia daugiau mokėti už šildymą“, – aiškina T. Baranauskas.

Už remontą gali tekti mokėti visiems namo gyventojams

Būna atvejų, kai daugiabučiai namai sulaukia įspėjimų dėl avarinės balkonų būklės. Nors kai kurie gyventojai savo balkonus suremontuoja individualiai, T. Baranauskas sako, kad pagal šiuo metu galiojančius įstatymus jie vis tiek privalo prisidėti prie balkonų būklės gerinimo.

„Išorės fasadas priklauso bendrajai namo konstrukcijai. Kiekvienam butui priklausanti išorės fasado dalis proporcinga buto plotui, – sako T. Baranauskas. – Vadovaujantis civilinio kodekso nuostatomis, gyventojai privalo išlaikyti bendrąjį namo turtą. Jei atliekamas balkono išorės ar jį laikančių konstrukcijų remontas, mokesčiai už juos namo gyventojams skirstomi proporcingai. Todėl gyventojai, kurie savo balkonus suremontavo patys, vis tiek turi prisidėti prie bendrojo remonto.“

T. Baranauskas priduria, kad jau anksčiau suremontuoti balkonai antrąsyk neturi būti remontuojami. Pasak jo, kuo didesnė namo gyventojų dalis jų butams priskirtus balkonus suremontuos patys, tuo mažesnė bus kiekvienam gyventojui tenkanti įmoka už bendrąjį pastato remontą. T. Baranauskas pažymi, kad bendrąja namo dalimi laikoma tik išorinė balkono dalis ir jį laikančios konstrukcijos.

„Balkone laikomi daiktai, vidinė jo apdaila pagal įstatymus nėra priskiriama prie bendrosios atsakomybės ir tampa asmeninė. Analogiškai – buto viduje esančios pertvaros, tapetai, grindys yra asmeninė nuosavybė, bet konstrukcijas laikančios sienos, perdangos yra bendra nuosavybė. Balkonas šiame kontekste nėra išskirtinis“, – sako T. Baranauskas.

Jis pasakoja, kad dar 2014 m. Seime vyko diskusijos, ar balkonai turi būti priskiriami prie asmeninės, ar prie bendrosios namo nuosavybės. Vis dėlto T. Baranauskas abejoja, ar artimiausiu metu bus pakeisti šiuo metu galiojantys įstatymai, nes šiuo klausimu esama daug skirtingų pozicijų.