Užsienio reikalų ministerija (URM) vidutiniškai penkis kartus brangiau moka už mobiliojo ryšio paslaugas nei kitos valstybės institucijos, šias paslaugas įsigijusios centralizuotai per Centrinę perkančiąją organizaciją, konstatavo Valstybės kontrolė (VK).

Valstybės auditorių teigimu, ministerija mobiliojo ryšio paslaugoms įsigyti skirtas valstybės biudžeto lėšas naudojo neekonomiškai.

URM auditas parodė, kad ministerija už ryšio paslaugas moka pagal 2000 ir 2002 metais sudarytų sutarčių įkainius, o jie yra vidutiniškai penkis kartus didesni nei organizacijų, šias paslaugas įsigijusių centralizuotai per Centrinę perkančiąją organizaciją.

VK duomenimis, URM naudojasi bendrovių "Omnitel" ir "Bitė" teikiamomis mobiliojo ryšio paslaugomis, vidutiniškai mokėdama nuo 11 iki 19 centų už pokalbio minutę savame tinkle ir nuo 11 iki 29 centų už pokalbio minutę skambinant į kitus tinklus.

"Viešųjų pirkimų tarnybos atliktos analizės rezultatai rodo, kad organizacijos, kurios mobiliojo ryšio paslaugas pirko pasinaudodamos Centrinės perkančiosios organizacijos paslaugomis, už pokalbio minutę moka vidutiniškai po 3 centus savame tinkle ir po 4 centus skambinant į kitus tinklus", - rašoma VK ataskaitoje.

Ministerija mobiliojo ryšio ir susijusių paslaugų pirkimo atvirą konkursą paskelbė 2010 metų liepą. Anot VK, konkursas buvo skelbiamas kelis kartus, nes buvo tikslinamos konkurso sąlygos.

"URM vadovybė nusprendė nevykdyti pirkimo per Centrinę perkančiąją organizaciją (CPO), nes, jos nuomone, ministerijai reikalingos ryšio paslaugos, atitinkančios aukštus techninius ir saugumo reikalavimus, kurie nenumatyti CPO skelbiamoje pirkimo medžiagoje", - teigiama audito medžiagoje.

Konkurso metu gautas vieno tiekėjo pasiūlymas, kuris viešojo pirkimo komisijos sprendimu buvo atmestas, be to, gauta kitos mobiliojo ryšio bendrovės pretenzija dėl konkurso sąlygų. Kilus teisminiam ginčui Vilniaus apygardos teismas iki sprendimo byloje įsiteisėjimo uždraudė URM vykdyti tolesnes judriojo ryšio paslaugų pirkimo procedūras.

VK teigia URM aptikusi ir kitų neracionalaus valstybės turto naudojimo atvejų.
Pastabų ministerijai auditoriai turėjo dėl netaupiai panaudotų 74 tūkst. litų įsigyjant mažai reikšmingas ekspertines paslaugas. Ministerija, apklaususi tik vieną galimą paslaugos teikėją, iš jo įsigijo apskaitos organizacinės struktūros ir darbo organizavimo tobulinimo paslaugas, tuo pažeisdama teisės aktų reikalavimus.

taip pat nustatė, kad ministerija savo 59 diplomatinių atstovybių išlaidų apskaitą tvarkė iš jų laiku negavusi pirminių apskaitos dokumentų. Auditorių vertinimu, tokia tvarka ministerijai neleidžia tinkamai kontroliuoti, kad lėšos atstovybėse būtų naudojamos teisėtai ir pagal paskirtį.

Vertindami URM administracinio pastato Vilniuje rekonstrukcijos darbų projektą, valstybės auditoriai aptiko, kad sudarant projektavimo paslaugų ir rangos darbų sutartis bei papildomus susitarimus ne visais atvejais vadovautasi Viešųjų pirkimų įstatymu, pirkimo sąlygos parengtos pažeidžiant nustatytą metodiką, nepagrįstai mokėta už faktiškai neatliktus darbus.

Be to, nustatyta atvejų, kai rekonstrukcijos darbams skirtos biudžeto lėšos naudotos netaupiai ir neekonomiškai.

Tačiau URM pastato rekonstrukcijos projekto detalius duomenis yra priskyrusi riboto naudojimo duomenims, todėl VK negali skelbti jokių sumų.

URM komentaras

Užsienio reikalų ministerija yra gavusi Valstybės kontrolės (VK) ataskaitą ir ją įdėmiai studijuoja.  URM išsiuntė Valstybės kontrolei atsakymą, kuriame pateikė papildomos medžiagos bei paaiškinimus dėl daugumos ataskaitoje įvardinamų trūkumų. Šiandien visa tai pristatyta ir Seimo Audito komitetui.

Vertiname Valstybės kontrolės pastabas, dėl keleto pastabų esame pateikę papildomus paaiškinimus, mūsų nuomone, pagrįstai atsakančius į keliamus klausimus.

Pavyzdžiui, ženkliai žemesni mobiliojo ryšio tarifai, minimi VK ataskaitoje, rinkoje atsirado tik 2009 metais. URM nedelsiant iniciavo viešąjį judriojo ryšio paslaugų pirkimo konkursą, tačiau vienas iš tiekėjų jį apskundė teismui. Byla, kurią URM laimėjo ir pirmosios instancijos, ir Apeliaciniame teisme, užtruko iki 2011 m. gegužės mėnesio. Šiuo metu pirkimas atnaujintas ir bus artimiausiu metu pabaigtas. Nepaisant to, per 2009-2010 metus buvo maždaug 60 proc. sumažintos visos diplomatinės tarnybos išlaidos ryšiams.

Negalime visiškai sutikti ir su pastaba dėl Lietuvos diplomatinėse atstovybėse gaunamų ir saugomų pirminių apskaitos dokumentų. Juos tvarko ir informaciją į Vilnių pateikia specialiai paruošti ir apmokyti užsienio reikalų ministerijos darbuotojai, dirbantys atstovybėse. Tuo pačiu pažymime, jog toliau tobuliname diplomatinių atstovybių buhalterinės apskaitos sistemą, kurios diegimą baigsime šiemet.

Pastebėtina, kad URM pernai pati pasiūlė Valstybės kontrolei atlikti URM pastato rekonstrukcijos auditą. Siekiame išsiaiškinti viską nuo pat pradžių – 2000 metų, kad galėtume sėkmingai užbaigti URM administracinio pastato atnaujinimą iki 2013 m., kai Lietuva pirmininkaus ES.

Valstybės kontrolės ataskaitos dalis, susijusi su URM pastatų komplekso rekonstrukcijos projektavimu, parengta remiantis tarnybos paslaptį sudarančia URM informacija, todėl turėjo būti pažymėta slaptumo žyma „Riboto naudojimo“.

Pagal URM patvirtintą ir su Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija suderintą detalųjį įslaptintos dokumentacijos sąrašą, tokia žyma žymimi ir dokumentai, kuriuose pateikiama detali informacija apie URM ir diplomatinių atstovybių pastatų projektavimo, statybos ir remonto darbus (įslaptintos informacijos sąrašo XXIV punktas), įskaitant ir žinias apie tokia informacija disponuojančius subjektus – rangovus, projektuotojus ir kitus.

Medžiaga buvo įslaptinta ne tam, kad nuslėpti nuo visuomenės viešųjų pirkimų procesus, bet todėl, kad URM yra nacionalinį saugumą užtikrinanti institucija, ir daugelis su diplomatine tarnyba susijusių detalių yra įdomios ne vienai užsienio tarnybai. Su Valstybės kontrolės išvadomis ir pačiais minėtais dokumentais gali susipažinti visi, turintys tam leidimą ir atitinkantys principo „būtina žinoti“ reikalavimus.

Palaikome Valstybės kontrolės atliktą darbą ir išvadas, kurios įvardina kai kuriuos trūkumus vykdant pradinius projektavimo ir rekonstrukcijos darbus 2000- 2007 m. laikotarpiu. Atkreipiame dėmesį, kad pastabų vėlesniems rekonstrukcijos projekto etapams, konkrečiai pačioms statyboms nėra.

Valstybės kontrolė rekonstrukcijos darbų pirkimą perdavė ištirti Viešųjų pirkimų tarnybai, su kuria toliau ir bendradarbiaujame.

Neabejojame, jog Valstybės kontrolės pastabos padės toliau tobulinti ministerijos finansinę ir ūkinę veiklą.