Justina Pranciulė mokosi masažuoti žmones. Tai bus antroji jos profesija, esą universitete ji jau baigė vokiečių filologijos studijas. Tiesa, moteris sakė, kad jau seniai kirbėjo mintis tapti masažuotoja.
„Man masažai iš tikrųjų patiko nuo pat vaikystės. Labai džiaugiuosi, kad pavyko įgyvendinti savo svajonę ir įstoti į šį amatą“, – džiaugėsi pašnekovė.
Žmonės dažnai nori praktiško amato, kurį galėtų pritaikyti visame pasaulyje.
„Labai dažnai nori iš karto to amato. Žinote, ir visuomenė, ir tėvai sako, esą turi baigti universitetą ir eiti į aukštąją“, – aiškino Verslo ir svetingumo profesinės karjeros centro (VESK) direktoriaus pavaduotoja ugdymui Lina Bargailienė.
Pasitaiko ir tokių, kurie tik baigę universitetą supranta, kad pasirinkta profesija jiems visai nepatinka.
„Galbūt žmonės nelinkę dirbti biure, o jiems geriau dirbti gamykloje. Tas neteisingas pasirinkimas lemia, kad jiems tenka mokytis ir kitą kartą“, – komentavo „Techin“ profesinės mokyklos direktorius Mindaugas Černius.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Verslo ir svetingumo profesinės karjeros centre universitetų absolventai dažniausiai renkasi gydomojo masažo, konditerijos, virėjo ar kosmetologo profesijas. Mokykla skaičiuoja, kad norinčiųjų mokytis yra daugiau nei ši gali priimti.
„Galėtų būti daugiau, tačiau ne visi norintys patenka į tęstines studijas dėl to, kad pirmumas yra po 10 klasės, po to – po 12“, – teigė L. Bargailienė.
Tą patį pastebėjo ir kita Vilniaus profesinė mokykla. Ten tarp besimokančiųjų populiariausios programuotojų, elektrikų ir mechatronikų profesijos.
„Manau, kad gana daug ir technologinių pokyčių jų darbe. Naudojamos įrangos atsiranda naujos, kuriai reikalingos papildomos kompetencijos. Tai nėra aukštojo mokslo gebėjimai, bet yra kompetencijos valdyti kažkokią įrangą ir darbo metodus“, – aiškino M. Černius.
Tiesa, ne visi į profesinę mokyklą ateina norėdami pakeisti darbą. Esą universitetai įprastai suteikia daug teorinių žinių, tačiau pradėjus dirbti konkrečioje darbo vietoje paaiškėja, jog trūksta praktinių įgūdžių.
„Puiku, kai Lietuvoje yra daug aukštąjį mokslą turinčių žmonių, išsilavinusių žmonių. Deja, bet dažnai tų kompetencijų, kurias įgyjame aukštajame moksle, negana“, – pabrėžė M. Černius.
Norint įgyti daugiau praktinių įgūdžių dažnai tenka rinktis profesinę mokyklą. Pavyzdžiui, mechatronikos specialybės mokiniai mokosi automatizuoti įvairius gamybos procesus.
Kiti naują amatą renkasi todėl, kad nebenori dirbti samdomo darbo. Profesinių mokyklų atstovai pasakojo apie buvusius mokinius, kurie išmoktą amatą pavertė nuosavu verslu.
„Konditerijos – turi savo kažkokią kepyklėlę įkūrę ir panašiai“, – pasakojo L. Bargailienė.
Negana to, kai kuriems net nereikia laukti mokslų pabaigos, kad įsidarbintų. Anot profesinių mokyklų atstovų, pasitaiko atvejų, kai darbdaviai dar mokymosi metu siūlo darbą būsimiems specialistams.
Naujausi komentarai