- Greta Zulonaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Europos Sąjungos (ES) įšaldytas Rusijos turtas turėtų būti konfiskuotas ir panaudotas šiai šaliai atgrasyti, o ne tik įšaldytas, sako Maskvos invazijai besipriešinančios Ukrainos Aukščiausiosios Rados Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas Oleksandras Merežka.
Pasak jo, konfiskuotas Rusijos turtas galėtų būti naudojamas Ukrainos atstatymui po karo metu padarytos žalos.
„Įšaldyti Rusijos pinigų nepakanka. (...) Šie pinigai turėtų būti konfiskuoti. Aš siūlyčiau juos naudoti kaip atgrasomąją priemonę prieš Rusiją“, – interviu BNS šią savaitę sakė O. Merežka, dalyvavęs Vilniuje surengtame Kalinausko forume.
„Pavyzdžiui, kaip šiandien ar vakar, kai Rusija bombarduoja ar apšaudo civilinius objektus, pavyzdžiui, elektros linijas, ir žūsta civiliai gyventojai, Vakarai turėtų iš karto skirti kelis milijardus JAV dolerių iš šių įšaldytų pinigų“, – pridūrė jis.
Taip jis kalbėjo ES vadovams ketvirtadienį sutarus toliau dirbti dėl plano, pagal kurį pajamos iš įšaldytų Rusijos centrinio banko lėšų būtų panaudotos Ukrainai apginkluoti. Pagal siūlymą Kyjivui būtų galima skirti apie tris milijardus eurų per metus.
Maskvai užpernai įsiveržus į Ukrainą Bendrija įšaldė maždaug 200 mlrd. eurų Rusijos centrinio banko turto bloke.
„Vakaruose turime įvairių rusiškų pinigų. Turime suverenių Rusijos aktyvų, kurie priklauso Rusijos valstybei. Nėra absoliučiai jokių abejonių, kad šie pinigai turėtų būti ne tik įšaldyti, jie turėtų būti konfiskuoti ir perduoti Ukrainai. (...) Rusija turėtų sumokėti už mūsų ekonomikai padarytą žalą“, – sakė O. Merežka.
Politiko teigimu, Rusija jau yra sunaikinusi trečdalį Ukrainos ekonomikos.
Nėra absoliučiai jokių abejonių, kad šie pinigai turėtų būti ne tik įšaldyti, jie turėtų būti konfiskuoti ir perduoti Ukrainai.
Pasak jo, Rusijos oligarchų pinigai taip pat turėtų būti įšaldyti, konfiskuoti ir perduoti Ukrainai.
Sprendimai dėl rusiškų grūdų – nepakankami
Šią savaitę Europos Komisija taip pat pasiūlė kelis kartus padidinti tarifus Rusijos ir Baltarusijos grūdų impotui, tačiau O. Merežka tvirtina, jog to nepakanka.
Nors komisija teigia, jog dideli tarifai turėtų padaryti šiuos grūdus nekonkurencingais ES rinkoje, O. Merežka sakė, kad panašūs ribojimai turi būti įvesti didesniam kiekiui prekių.
„Sankcijos yra geros, bet reikia žiūrėti į galutinį sankcijų tikslą, o galutinis tikslas yra visiškai izoliuoti Rusiją. Todėl jau taikomos sankcijos yra geros, tačiau jos nėra tokios veiksmingos, kokios galėtų būti. Rusija turėtų būti visiškai izoliuota – politiškai, ekonomiškai, diplomatiškai“, – teigė jis.
Dieną anksčiau Bendrija taip pat susitarė apriboti kai kurių ukrainietiškų žemės ūkio produktų, įskaitant kai kurias grūdų rūšis, neapmuitintą importą, kuris buvo leistas prasidėjus Rusijos invazijai, tačiau sukėlė didelius ūkininkų protestus daugelyje bloko šalių.
Ginčai dėl prekybos Ukrainos žemės ūkio produkcija skatina ekspertus nerimauti, jog sutarti dėl šalies narystės ES bus daug sunkiau, nei manyta iki tol.
Artėjant birželį vyksiantiems Europos Parlamento rinkimams, apie bloko plėtrą kalbama kuo mažiau, skelbia leidinys „Politico“. Anot jo, Europos lyderiai vengia kalbėti, ką ES valstybėms reikštų jei Ukraina taptų nare – jos turės mokėti daugiau ir gauti mažiau, be to, 44 mln. gyventojų turinti šalis turėtų nemažai įtakos ES institucijose, neramina ir didesnė konkurencija.
O. Merežkos nuomone, ekonominiu požiūriu Ukraina nebus našta, o privalumas ES vystymuisi.
„Manau, kad kalbant apie konkurenciją, tai yra tam tikras klaidingas suvokimas, kuris patenka į Putino propagandos rankas, nes iš tikrųjų Ukraina gali būti didžiulė rinka Europoje pagamintoms prekėms“, – kalbėjo jis.
„Kad pradėtume šį kelią į Europos Sąjungą, mums prireikė dviejų revoliucijų, turiu omenyje Oranžinę revoliuciją ir Orumo revoliuciją. Abi šios revoliucijos buvo skirtos Ukrainos prisijungimui prie Europos šeimos, o šis karas lėmė tai, kad mes sumokėjome didžiulę kainą už savo norą tapti Europos šeimos dalimi“, – pridūrė O. Merežka.
Ukrainos Aukščiausiosios Rados Užsienio reikalų komiteto pirmininkas teigė manantis, kad Lietuva, Lenkija ir Ukraina turėtų plėsti Liublino trikampio veiklą.
Jis svarstė, kad kurioje nors iš šalių galėtų atsirasti bendras universitetas, skirtas Lietuvos, Ukrainos ir Lenkijos jaunimui.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Nuo kitų metų startuos nauja Lituanistikos prioriteto įgyvendinimo programa
Nuo sausio mėnesio startuos penkmetį truksianti naujoji Lituanistikos prioriteto įgyvendinimo programa, praneša Lietuvos mokslo taryba (LMT). Programos, kuria siekiama vystyti lituanistinius tyrimus, finansavimui numatyta maždaug 22 mln. eurų. ...
-
Švedija prisijungė prie danų, po kabelių pažeidimo stebinčių kinų laivą Baltijos jūroje2
Švedijos pakrančių apsauga šeštadienį pranešė prisijungusi prie Danijos, stebinčios sąsiauryje tarp Danijos ir pietvakarinių Švedijos krantų sustojusį Kinijos krovininį laivą, kelioms šalims pradėjus tyrimu...
-
Kuri Kauno eglutė gražesnė: šių ar praėjusių metų?7
Nauja puošimo komanda Kaune šiandien paskleidė meduolių kvapą – Vienybės aikštėje įžiebta miesto eglė. Praeitais metais Kalėdos Kaune susitelkė ties lengvumo tema. Tada eglę puošė menininkė Jolanta Šmi...
-
Lietuvoje įžiebta pirmoji Kalėdų eglė: Kaunas pakvipo meduoliais, Kalėdų Senelis leidosi stogu58
Kauno Vienybės aikštėje įžiebta eglė – smaližių širdis tirpdančiomis dekoracijomis papuoštas kalėdinis medis ėmė skaičiuoti iki didžiųjų metų švenčių likusį laiką. ...
-
Restauruoti Prienų ir Kauno rajono miškuose rasti partizanų dokumentai13
Po metus trukusių darbų restauruota dalis Lietuvos partizanų Tauro apygardos Geležinio Vilko ir Žalgirio rinktinių dokumentų. Dalies dokumentų, daugiau kaip 70 metų išbuvusių po žeme, nepavyko atkurti. ...
-
Naktį – žemiausia šaltojo sezono temperatūra: kur taip šalo?
Šią naktį išmatuota kol kas pati žemiausia 2024–2025 m. šaltojo sezono oro temperatūra, pranešė Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba. ...
-
Po incidento progimnazijoje prabilo apie mokyklų saugumą: reikia daryti du dalykus
Klaipėdoje vyrui patekus į progimnaziją ir pavogus moksleivių telefonus, švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ignas Gaižiūnas teigia, kad stiprinant ugdymo įstaigų saugumą, svarbiausia užtikrinti aplinkos stebėjimą ir patekimo į pastat...
-
Siūloma griežčiau bausti narkotikų lindynių savininkus3
Būstų, kuriose platinami ir vartojami narkotikai ar kitos psichiką veikiančios medžiagos, savininkus nuo kitų metų siūloma bausti griežčiau. ...
-
Lietuva įsipareigojo remti Ukrainos gynybos pramonę, skirs pirmus 10 mln. eurų
Lietuva įsipareigojo remti Ukrainos gynybos pramonę, skirs 10 mln. eurų ukrainietiško drono „Palianytsia“ gamybai. ...
-
L. Kasčiūnas: svarstoma ilginti komendantūrų karių rengimo kursus7
Svarstoma iki 14 dienų ilginti komendantinių vienetų karių rengimo kursus, sako krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. ...