- Greta Zulonaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Europos Sąjungos (ES) įšaldytas Rusijos turtas turėtų būti konfiskuotas ir panaudotas šiai šaliai atgrasyti, o ne tik įšaldytas, sako Maskvos invazijai besipriešinančios Ukrainos Aukščiausiosios Rados Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas Oleksandras Merežka.
Pasak jo, konfiskuotas Rusijos turtas galėtų būti naudojamas Ukrainos atstatymui po karo metu padarytos žalos.
„Įšaldyti Rusijos pinigų nepakanka. (...) Šie pinigai turėtų būti konfiskuoti. Aš siūlyčiau juos naudoti kaip atgrasomąją priemonę prieš Rusiją“, – interviu BNS šią savaitę sakė O. Merežka, dalyvavęs Vilniuje surengtame Kalinausko forume.
„Pavyzdžiui, kaip šiandien ar vakar, kai Rusija bombarduoja ar apšaudo civilinius objektus, pavyzdžiui, elektros linijas, ir žūsta civiliai gyventojai, Vakarai turėtų iš karto skirti kelis milijardus JAV dolerių iš šių įšaldytų pinigų“, – pridūrė jis.
Taip jis kalbėjo ES vadovams ketvirtadienį sutarus toliau dirbti dėl plano, pagal kurį pajamos iš įšaldytų Rusijos centrinio banko lėšų būtų panaudotos Ukrainai apginkluoti. Pagal siūlymą Kyjivui būtų galima skirti apie tris milijardus eurų per metus.
Maskvai užpernai įsiveržus į Ukrainą Bendrija įšaldė maždaug 200 mlrd. eurų Rusijos centrinio banko turto bloke.
„Vakaruose turime įvairių rusiškų pinigų. Turime suverenių Rusijos aktyvų, kurie priklauso Rusijos valstybei. Nėra absoliučiai jokių abejonių, kad šie pinigai turėtų būti ne tik įšaldyti, jie turėtų būti konfiskuoti ir perduoti Ukrainai. (...) Rusija turėtų sumokėti už mūsų ekonomikai padarytą žalą“, – sakė O. Merežka.
Politiko teigimu, Rusija jau yra sunaikinusi trečdalį Ukrainos ekonomikos.
Nėra absoliučiai jokių abejonių, kad šie pinigai turėtų būti ne tik įšaldyti, jie turėtų būti konfiskuoti ir perduoti Ukrainai.
Pasak jo, Rusijos oligarchų pinigai taip pat turėtų būti įšaldyti, konfiskuoti ir perduoti Ukrainai.
Sprendimai dėl rusiškų grūdų – nepakankami
Šią savaitę Europos Komisija taip pat pasiūlė kelis kartus padidinti tarifus Rusijos ir Baltarusijos grūdų impotui, tačiau O. Merežka tvirtina, jog to nepakanka.
Nors komisija teigia, jog dideli tarifai turėtų padaryti šiuos grūdus nekonkurencingais ES rinkoje, O. Merežka sakė, kad panašūs ribojimai turi būti įvesti didesniam kiekiui prekių.
„Sankcijos yra geros, bet reikia žiūrėti į galutinį sankcijų tikslą, o galutinis tikslas yra visiškai izoliuoti Rusiją. Todėl jau taikomos sankcijos yra geros, tačiau jos nėra tokios veiksmingos, kokios galėtų būti. Rusija turėtų būti visiškai izoliuota – politiškai, ekonomiškai, diplomatiškai“, – teigė jis.
Dieną anksčiau Bendrija taip pat susitarė apriboti kai kurių ukrainietiškų žemės ūkio produktų, įskaitant kai kurias grūdų rūšis, neapmuitintą importą, kuris buvo leistas prasidėjus Rusijos invazijai, tačiau sukėlė didelius ūkininkų protestus daugelyje bloko šalių.
Ginčai dėl prekybos Ukrainos žemės ūkio produkcija skatina ekspertus nerimauti, jog sutarti dėl šalies narystės ES bus daug sunkiau, nei manyta iki tol.
Artėjant birželį vyksiantiems Europos Parlamento rinkimams, apie bloko plėtrą kalbama kuo mažiau, skelbia leidinys „Politico“. Anot jo, Europos lyderiai vengia kalbėti, ką ES valstybėms reikštų jei Ukraina taptų nare – jos turės mokėti daugiau ir gauti mažiau, be to, 44 mln. gyventojų turinti šalis turėtų nemažai įtakos ES institucijose, neramina ir didesnė konkurencija.
O. Merežkos nuomone, ekonominiu požiūriu Ukraina nebus našta, o privalumas ES vystymuisi.
„Manau, kad kalbant apie konkurenciją, tai yra tam tikras klaidingas suvokimas, kuris patenka į Putino propagandos rankas, nes iš tikrųjų Ukraina gali būti didžiulė rinka Europoje pagamintoms prekėms“, – kalbėjo jis.
„Kad pradėtume šį kelią į Europos Sąjungą, mums prireikė dviejų revoliucijų, turiu omenyje Oranžinę revoliuciją ir Orumo revoliuciją. Abi šios revoliucijos buvo skirtos Ukrainos prisijungimui prie Europos šeimos, o šis karas lėmė tai, kad mes sumokėjome didžiulę kainą už savo norą tapti Europos šeimos dalimi“, – pridūrė O. Merežka.
Ukrainos Aukščiausiosios Rados Užsienio reikalų komiteto pirmininkas teigė manantis, kad Lietuva, Lenkija ir Ukraina turėtų plėsti Liublino trikampio veiklą.
Jis svarstė, kad kurioje nors iš šalių galėtų atsirasti bendras universitetas, skirtas Lietuvos, Ukrainos ir Lenkijos jaunimui.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Karinės jūrų pajėgos NATO misijai Baltijos jūroje skyrė du laivus
Karinės jūrų pajėgos NATO kritinės infrastruktūros apsaugos operacijai Baltijos jūroje skyrė du laivus, jie trečiadienį išplaukė į jūrą, BNS nurodė Lietuvos kariuomenė. ...
-
Vilniaus meras apie rekordinius kelių remonto darbus: per metus – dar 121,3 km atnaujintų gatvių
Praėjusiais metais Vilniuje tęsti ypač ambicingi gatvių remonto darbai. 2024 m. atnaujinta 121,3 km sostinės gatvių, iš kurių žvyrkelių – beveik 5 km, atnaujinta 61,6 km šaligatvių ir įrengta 13,7 km dviračių takų. ...
-
Daugiau nei pusė Seimo narių siūlo atlikti LRT auditą, kiti teigia – tai nepriimtina1
Daugiau nei pusė Seimo narių siūlo pavesti Valstybės kontrolei (VK) atlikti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) 2021–2024 metų veiklos auditą. ...
-
Uostamiestis mini Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 102-ąsias metines1
Sausio 15-ąją uostamiestyje, Skulptūrų parke, prie paminklo „Už Laisvę žuvusiems“, tradiciškai buvo paminėtos Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 102-osios metinės. Jų metu buvo prisiminti svarbūs 1923-iųjų istorin...
-
Po žinomos medikės sprendimo dėl konsultacijų rusų kalba – ministrės žinutė3
Sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė sako, jog negalima priversti medikų konsultuoti užsienio kalba, tačiau pacientai neturi būti diskriminuojami dėl kalbos. ...
-
Kariams – gera žinia1
Vyriausybė pritarė, kad profesinės karo tarnybos kariams būtų kompensuojama ne tarnybos vietos savivaldybėje mokama būsto nuoma. ...
-
Po „The New York Times“ publikacijos – ministro ir VSD reakcija3
Valstybės saugumo departamentas (VSD) neigia užsienio spaudoje pasirodžiusią informaciją, esą Rusija Lietuvoje išlaiko reikšmingus žvalgybinius pajėgumus. Departamento teigimu, šiuo metu šalies agresorės tarnybų veikla yra...
-
Medikai: atrodė, kad susitvarkėme, tačiau po valandos – eilė laukiančiųjų
Dalyje Lietuvos siautėjusi lijundra, kai kuriuos miestus pavertė ledo arenomis – ypač sostinėje. Čia ligonines užplūdo masės galūnes susilaužiusių gyventojų. Nuo antradienio ryto pasipylė ir eismo įvykių lavina. Nors, anot savivaldyb...
-
Ministras Kondratovičius: policijai priskirta per daug funkcijų1
Vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius mano, kad šiuo metu policijai yra priskirta per daug įvairių funkcijų. Dalį jų, anot ministro, galėtų perimti savivaldybės. ...
-
Į Lietuvą pristatyta pusšimtis kariuomenei skirtų JLTV visureigių2
Sausį į Lietuvą pristatyta pusė šimto JLTV modernių šarvuotųjų visureigių, skirtų kariuomenei, trečiadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). ...