Vaikų drama: sužinojusios, kad bus išvežtos atgal į Ukrainą, atsidūrė ties savižudybės riba

Nusigręžė savi

Ukrainos vaikų globos namų „Perlinka“ našlaičiai apgyvendinti Lentvario globos centre. Apie nepaprastą keturių paauglių mergaičių situaciją pranešė visuomenės veikėja, globos ambasadorė Diana Gaičiūnaitė-Dirmė.

„Joms gresia persekiojimo pavojus, nes jos papasakojo Lietuvos teisėsaugos institucijoms apie tai, kas vyko globos namuose Ukrainoje. Joms kiekvieną dieną socialinis darbuotojas sako, kad jos turi grįžti atgal. Globėjai mergaites pavadino išdavikėmis ir pasakė, kad grįžusioms į Ukrainą joms jokios teisės nepadės. Suprantate, ką tai reiškia?“ – žiniomis apie į bėdą papuolusias paaugles dalijosi visuomenės veikėja.

Globėjai mergaites pavadino išdavikėmis ir pasakė, kad grįžusioms į Ukrainą joms jokios teisės nepadės.

D.Gaičiūnaitė-Dirmė prieš metus savanoriavo Ukrainos globos namuose. Tada susipažino su mergaitėmis ir nuo to laiko palaiko artimus ryšius. Mergaitės pasakoja kasdien išgyvenančios psichologinį smurtą, patyčias, nes kiti vaikai yra nuteikti prieš jas. Anot D.Gaičiūnaitės-Dirmės, paauglės jaučia didelę grėsmę iš buvusių Ukrainos globėjų. Jie manipuliuoja kitais vaikais, skatina konfliktus. Globėjai viešai žada perauklėti nepaklusniąsias įdarbinant prostitutėmis ir uždarant į psichoneurologijos ligoninę.

„Taip paskatinti kiti auklėtiniai atvirai tyčiojasi iš merginų, vadina prostitutėmis ir išdavikėmis, žemina, stumdo, apipila vandeniu, prasivardžiuoja, veržiasi į asmeninę erdvę. Jos pastarosiomis savaitėmis, būdamos Trakų rajono Lentvario vaikų globos namuose, neišeidavo iš kambario, jautė nuolatinę įtampą ir baimę“, – tęsė ukrainiečių našlaičių draugė.

Moteris tvirtino, kad šiuo metu ukrainiečiais našlaičiais rūpinasi ne tik lietuviai specialistai. Yra atvykusių suaugusiųjų iš Ukrainos, kurie esą mergaitėms nuolat aiškina apie integraciją ir grįžimą atgal į savo šalį.

„Kai tik jos išvažiuos, mes prarasime galimybę joms padėti. Situacija kritinė. Jos neturi nei motinos, nei tėvo, kurie kaip siena apsaugotų nuo priešiško ir grobuoniško pasaulio. Nėra kam jų ginti. Jos negali pasirūpinti savimi, nes kiekviename žingsnyje reikia globėjo sutikimo. Nuolat žeminamos, nepaisoma jų teisių. Štai kodėl joms reikia mūsų pagalbos“, – supratimo viliasi D.Gaičiūnaitė-Dirmė.

Nori prieglobsčio Lietuvoje

Su ukrainietėmis našlaitėmis bendraujanti moteris šiek tiek papasakojo ir apie globos namus „Perlinka“. Anot D.Gaičiūnaitės-Dirmės, tai ne valstybiniai, o privatūs vaikų globos namai.

„Susiklostė tokia situacija, kad, bendraujant su vaikų namų „Perlinka“ vaikais, jie pasitikėjo atsakingomis Lietuvos institucijomis ir papasakojo, kad vaikų namai priklauso religinei bendruomenei, apie juose nuolat patiriamą spaudimą, kad vaikus periodiškai išveža į JAV, taip pat, kad prieš juos naudoja psichologinį smurtą, draudžia bendrauti, palaikyti ryšį su ne jų religinės bendruomenės nariais“, – ukrainiečių paauglių pasakojimus persakė moteris.

Ji taip pat girdėjo, kad su į JAV išvežtais vaikais ryšys palaipsniui nutrūksta, nors likusieji esą mėgina susisiekti su buvusiais likimo broliais, – neaišku, nei kaip jiems sekasi, nei kaip susiklostė jų likimas. Ši nežinomybė, natūralu, kelia baimę išgirdus apie galimą išvežimą.

„Mano mergaitė pasakojo, kad ir ją norėjo išvežti, bet ji įstojo į medicinos kolegiją ir jie negalėjo to padaryti, nes būtų turėję kažkaip paaiškinti jos dingimą“, – tęsė D.Gaičiūnaitė-Dirmė.

Kita problema – keturios paauglės iš globos namų nori likti Lietuvoje, tačiau išsipildyti jų norui kliudo tai, kad jos neturi dokumentų. D.Gaičiūnaitė-Dirmė pasakoja, kad sužinojusios apie rengiamą globos namų vaikų grįžimą į Ukrainą, mergaitės taip išsigando, kad buvo nusprendusios nusižudyti, viena jų netgi parašė atsisveikinimo laišką.

Ryšys: D.Gaičiūnaitė-Dirmė su našlaitėmis susipažino savanoriaudama Ukrainoje ir nuo to laiko jas sieja draugystė. (D.Gaičiūnaitės-Dirmės asmeninio archyvo nuotr.)

„Mergaitės nori ir siekia prašyti Lietuvoje prieglobsčio suprasdamos, kad joms gresia pavojus. Aš žinau tuos žmones, – apie Ukrainos vaikų globos namų „Perlinka“ globėjus sakė D.Gaičiūnaitė-Dirmė. – Matyti, kad jie nenorėjo prarasti vaikų kontrolės ir labai daug pastangų dėl to dėjo. Tie žmonės yra buvę narkomanai. Man pasakojo, kad tas globėjas sėdėjęs kalėjime, jis gydėsi priklausomybių centre, jis bet kur suras merginas ir atkeršys. Tie vaikų globos namai yra privatūs, gal todėl daug metų niekas nežinojo, kas ten darėsi, bet atvyko pas mus ir atsiskleidė negražių dalykų.“

D.Gaičiūnaitė-Dirmė žino, kad dalis ukrainiečių našlaičių nori grįžti į savo šalį. Tačiau moteris kelia klausimą: „Grįžti kur? Į karo lauką?“ Labiausiai moteriai širdį skaudą dėl mergaičių. Net tėvų skyrybų atveju vaiko paklausiama, su kuriuo iš jų vaikas norėtų gyventi. Ar bus išgirsti šių mergaičių norai? Ukrainietės našlaitės tik Lietuvoje sužinojo, kad ant vaikų negalima rėkti, vaikų negalima mušti, kad vaikai turi savo teises.

Apie tyrimą

Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vedėja Elena Martinonienė priminė, kad šių metų kovo mėnesį su pareiškimu dėl galimai planuojamų neteisėtų įvaikinimo atvejų į policiją kreipėsi Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, prašydama išnagrinėti ir įvertinti įtarimus sukėlusias aplinkybes, susijusias su 43 vaikų iš Ukrainos atvežimu į Lietuvą.

Pareiškime, be kitų pirminių ir tikrintinų duomenų, buvo nurodyta, kad keli kartu su šiais vaikais kovo 2 d. į Lietuvą atvykę suaugę asmenys galimai turi ketinimų dalį šių vaikų išvežti į kitą valstybę, neva laikinai pasisvečiuoti šeimose, tačiau kiti pirminiai duomenys leido manyti, kad šiuos vaikus ketinama įvaikinti.

Abejonių dėl tokių ketinimų teisėtumo ir skaidrumo sukėlė tai, kad Ukrainoje šiems vaikams atstovaujantys instituciniai globėjai neturėjo jokių šių vaikų tapatybę leidžiančių identifikuoti asmens dokumentų, taip pat ir kitų Ukrainos institucijų išduotų oficialių dokumentų, kurie patvirtintų, kad toks šių vaikų išvežimas iš Ukrainos ir jų įvaikinimas kitoje valstybėje yra visiškai suderintas, pagrįstas ir teisėtas.

Šiuo metu jau yra apklausti visi į Lietuvą atvežti vaikai ir juos lydėję asmenys, kiti liudytojai. Išsiųsti tarptautinės teisinės pagalbos prašymai, pradedama gauti informacija apie ankstesnius šio Ukrainoje registruoto institucinio globėjo organizuotus vaikų vizitus užsienyje, renkami kiti tyrimui reikšmingi duomenys.

Nuolat bendraujama su atsakingais Ukrainos pareigūnais. Generalinės prokurorės N.Grunskienės iniciatyva, bendradarbiaujant su Ukrainos generalinės prokuratūros Tarptautinio teisinio bendradarbiavimo departamento vadovu Dmitro Litkevič, yra įvykę keli nuotoliniai pasitarimai su Ukrainos prezidento patarėja vaiko teisių ir vaikų reabilitacijos klausimais Darja Gerasymchuk, Ukrainos generalinio prokuroro pavaduotoju Igoriu Musteca, Ukrainos Aukščiausiosios Rados, Generalinės prokuratūros, policijos ir Ukrainos ambasados Lietuvoje atstovais.

„Šių vaikų grįžimo į Ukrainą klausimas šiuo metu sprendžiamas kartu su atsakingomis Lietuvos ir Ukrainos institucijomis, siekiant užtikrini šių vaikų saugumą ir visus kitus teisėtus jų interesus. Grįžus vaikams į Ukrainą, ikiteisminis tyrimas bus tęsiamas ir numatyti procesiniai veiksmai bus atliekami toliau“, – pabrėžė E.Martinonienė.

Jos neturi nei motinos, nei tėvo, kurie kaip siena apsaugotų nuo priešiško ir grobuoniško pasaulio.

Generalinės prokuratūros atstovė taip pat atkreipė dėmesį, kad perdavus vaikus Ukrainos atsakingų institucijų globai, šios institucijos prisiims visą atsakomybę už šių vaikų saugumą ir kitus teisėtus jų interesus.

Patvirtino išvežimo planus

Valstybinės vaiko teisių apsaugos tarnybos Viešųjų ryšių ir komunikacijos skyriaus vedėja Alina Žilinaitė patvirtino, kad dėl ukrainiečių vaikų buvo rimtų skundų ir įtarimų, susijusių su galimu smurtu ir prekyba žmonėmis. Tačiau išsamiau komentuoti įvykių tarnyba negali dėl vykstančio ikiteisminio tyrimo.

„Siekiant atliepti geriausius Ukrainos vaikų interesus, sukurti jiems maksimaliai saugią aplinką, visus veiksmus deriname su Ukrainos vaiko teisių apsaugos tarnybomis, Ukrainos konsulu, vietos savivaldybe, globą užtikrinančia įstaiga – su visais glaudžiai bendradarbiaujame ir kartu ieškome sprendimų“, – nurodė A.Žilinaitė.

Nuo liepos 1 d. Ukrainos atsakingos institucijos pakeitė vaikų globėją Ukrainoje, o Lietuvoje vaikų atstovu pagal įstatymą išlieka globos centras.

Anot Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovės, vaikai šiuo metu yra saugūs ir jų saugumas bus užtikrintas viso buvimo Lietuvoje metu. Įgalioti asmenys su jais bendrauja, aiškinasi poreikius ir stengiasi juos užtikrinti. „Mūsų tikslas yra užtikrinti geriausius vaiko interesus, tad Ukrainos vaikais rūpinamės taip, kaip ir Lietuvos vaikais, kad jų teisės nebūtų pažeistos, o vaikai nepatirtų jokios formos smurto“, – tęsė A.Žilinaitė.

Ji patvirtino, kad vaikų grįžimo į Ukrainą klausimas šiuo metu sprendžiamas kartu su Lietuvos prokuratūra ir atsakingomis Ukrainos institucijomis, siekiant užtikrinti šių vaikų saugumą ir visus kitus teisėtus jų interesus. Ukrainos pusė, rengdamasi vaikus grąžinti atgal, specialiai išvykimui pasiruošti, atsiuntė savo specialistus ir įsipareigojo pateikti visus vaikų grąžinimui reikalingus dokumentus, bet apie tikslias grąžinimo datas Ukraina planuoja informuoti papildomai.

Tarnybos atstovė užtikrino, kad kiekvieno globos namų „Perlinka“ vaiko situacija yra vertinama individualiai. Su vaikais dirba ne tik Lietuvos specialistai – psichologai, socialiniai darbuotojai, vaiko teisų gynėjai, bet ir iš Ukrainos atvykę specialistai. Jie šiuo metu bendrauja su vaikais, vertina jų psichologinę būklę, ruošia juos grįžimui į savo šalį.

„Mūsų šalies ir Ukrainos atsakingos institucijos nagrinėja individualius vaikų atvejus ir priims atitinkamus sprendimus, geriausiai užtikrinsiančius vaikų gerovę ir interesus“, – nurodė A.Žilinaitė.

Svarbu teisingumas patiems silpniausiems

Kristina Mišinienė

Kovos su prekybos žmonėmis ir išnaudojimu centro (KOPŽI) vadovė

Ilgametė mūsų šalies patirtis vykdant prekybos vaikais tyrimus, suprantant, kaip veikia nusikaltėliai, norintys užčiaupti prabilusias aukas, leidžia geriau įvertinti ir šią painią situaciją su mūsų šalyje atsidūrusiais ukrainiečiais vaikais. Dirbu šioje srityje jau 20 metų, tačiau neteko susidurti su tokiu įtariamu baisiu vadovų, atsakingų už našlaičius, piktnaudžiavimu – bandymu parduoti savo globotinius. Pasitikiu mūsų šalies teisėsauga, manau, kad šioje situacijoje bus svarbu ne įtariamųjų tautybė, ne politinis korektiškumas, o atvirkščiai – teisingumas patiems silpniausiems. Tokio pat aukšto profesionalumo, vertybinio sąžiningumo tikėčiausi ir iš vaiko teisių apsaugos tarnybos. Puikiai visi suprantame, kad įtariamųjų siekis yra išvežti vaikus iš Lietuvos – taip netikėtai sugriovusios „verslininkų“ planus – išvežti bet kur, atgal į karą, į kitą šalį. Poveikis liudijantiems vaikams jau vyksta, pradėtas dar vienas tyrimas dėl smurto prieš juos. Dilema – jei leisime vaikus išgabenti iš mūsų šalies, atsikratysime didelio „galvos skausmo“, tačiau galimai atiduosime juos piktavalių ir jų parankinių valiai – šiandien sprendžiama Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kabinetuose. Nenuvilkite mūsų, savo rankose laikote ir visų šalies organizacijų, atkakliai kovojančių su vaikų išnaudojimu, garbę!