- Augustas Stankevičius, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lesbiečių, gėjų, biseksualų, translyčių ir interseksualų (LGBTI) emocinė ir psichologinė būklė Lietuvoje yra prasčiausia Europoje, rodo šią savaitę paskelbtas Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros tyrimas.
14 procentų apklaustųjų Lietuvoje teigė, kad per pastarąsias dvi savaites nuolatos jautė depresyvią nuotaiką ar buvo prislėgti, penktadalis nurodė, jog taip jautėsi beveik visada.
Be kita ko, Lietuvoje taip pat fiksuojamas aukščiausias rodiklis, vertinant LGBTI asmenų diskriminaciją visose aštuoniose gyvenimo srityse per pastaruosius metus. Taip teigė besijaučiantys 55 procentai respondentų.
Aštuonios gyvenimo sritys, anot tyrimo, apima: darbo paieškas, darbą, gyvenamosios vietos paieškas, aptarnavimą sveikatos priežiūros įstaigose, santykį su mokyklos ar universiteto darbuotojais, elgesį kavinėse, baruose ar naktiniuose klubuose, elgesį parduotuvėse bei situacijas, kuriose tenka pateikti dokumentą, identifikuojantį lytį.
Kaip BNS teigė Lietuvos gėjų lygos vadovas Vladimiras Simonko, Lietuvoje LGBTI žmonių diskriminacija tampa tarsi norma – neefektyviai dirbančios valdžios institucijos nesugeba padėti žmonėms, o tai priverčia juos nusivilti sistema bei mažina motyvaciją ginti savo teises.
Tai tarsi užburtas ratas. Žmonės patiria diskriminaciją ir nieko nedaro. O kas baisiausia, kad jie savyje labai išgyvena.
„Tai tarsi užburtas ratas. Žmonės patiria diskriminaciją ir nieko nedaro. O kas baisiausia, kad jie savyje labai išgyvena. Ta diskriminacija paveikia psichinę sveikatą, atsiranda noras palikti šalį, nes jie nebetiki, kad šita valstybė gali jais pasirūpinti“, – kalbėjo V. Simonko.
„Aš suprantu, kodėl jie pagrįstai nuleidžia rankas. Jau net negaliu suskaičiuoti, kiek kartų mes, kaip organizacija, tą patyrėme. Kai ieškodami patalpų ateiname pas žmogų, kuris jas nuomoja, jie pamato mane ir supranta, kad ten bus LGBT organizacija, tai po to tada ateina trumpa žinutė, kad, deja, bet patalpos nebus išnuomotos“, – pridūrė jis.
Daugiau nei pusė – 51 procentas – Lietuvos respondentų teigė slepiantys savo LGBTI tapatybę darbe. Tai irgi didžiausias skaičius Europos Sąjungoje. Be to, 59 procentai apklausoje dalyvavusių Lietuvos respondentų pripažino slepiantys savo LGBTI tapatybę mokykloje.
44 procentai apklaustųjų pripažino visada bijantys viešai laikytis rankomis su savo tos pačios lyties partneriu ar partnere dėl galimų grėsmių.
Pagrindinių teisių agentūros atlikto tyrimo rezultatai taip pat rodo, kad Lietuvoje LGBTI klausimų dėstymas mokykloje vis dar yra problematiškas: 19 procentų respondentų Lietuvoje sakė, kad LGBTI klausimai mokykloje pateikiami neigiamame kontekste arba šiais klausimais iš viso nekalbama – taip teigė 65 procentai apklaustųjų.
Pasak V. Simonko, mokytojai apie LGBTI klausimus kalbėti vengia, nes juos riboja Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas.
Jame tokia informacija įvardijamos temos, kuriomis „niekinamos šeimos vertybės, skatinama kitokia, negu Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta, santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo samprata“.
„Jis praktiškai uždarė švietimą LGBTI klausimais mokyklose. Kai tik mokytojai pradeda apie tai kalbėti pozityviai, jie iš karto gauna skundą iš tėvų, kad mokyklose vyksta propaganda“, – sakė jis.
Pagrindinių teisių agentūra atkreipia dėmesį, kad apklausa atskleidžia ryškius skirtumus tarp ES valstybių narių.
Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Airijoje, daugiau nei 70 procentų LGBTI respondentų teigė, kad šalies visuomenė tampa tolerantiškesnė, kitose, pavyzdžiui, Lenkijoje, apie 68 procentus apklaustųjų tvirtino, kad ji – mažiau tolerantiška LGBTI asmenų atžvilgiu.
Vienoje įsikūrusi agentūra nurodo, kad diskriminacija dažniausiai padidėja, kai žiniasklaida, politikai ar kiti vieši asmenys skelbia neigiamą informaciją apie LGBTI žmones.
Pagrindinių teisių agentūros apklausoje, vykdytoje praėjusių metų gegužės–liepos mėnesiais, dalyvavo apie 140 tūkst. LGBTI asmenų 27 ES valstybėse, taip pat Didžiojoje Britanijoje, Serbijoje ir Šiaurės Makedonijoje. Apklausa buvo atliekama internetu.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Iš Kauno oro uosto išskristi vėlavęs lėktuvas išskrido
Kauno oro uoste, viename iš orlaivių išsiskleidus avarinei išlipimo čiuožyklai, buvo atidėtas skrydis į Londoną. ...
-
Seimo etikos sargai nepradės tyrimo dėl A. Anušausko pasisakymų apie galimą korupciją7
Trečiadienį posėdžiavusi Seimo Etikos ir procedūrų komisija po diskusijų nusprendė nepradėti tyrimo dėl buvusio krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko viešai išsakytų teiginių apie neva krašto apsaugos sistemoj...
-
Ukrainai prašoma aukoti ne tik pinigų, bet ir saldainių
Apie „Carito“ paramos akciją Ukrainai bei renkamas aukas LNK žurnalistė kalbėjosi su Vilniaus „Carito“ vadovės pavaduotoja Aida Karčiauskiene. ...
-
Kariuomenė: pratybų metu Kaune gali būti įvesta komendanto valanda – detalės neatskleidžiamos49
Lietuvos kariuomenė surengė spaudos konferenciją, kurios metu viešai nurodė, kad vykstat didžiausioms NATO pratyboms, tam tikrose Kauno ir Vilniaus teritorijose gali būti įvesta komendanto valanda. Paprašius detalizuoti, kokie pratybų vei...
-
Skulptūrų parke inkilai patys neatsiranda2
Skulptūrų parkas, pritraukiantis vis daugiau lankytojų, sulaukia ir pastabų. Antai kažkas teigė pastebėjęs, esą parke gerokai sumažėję inkilų, o kai kurie likę – aplūžę ir nebetinkami sparnuočiams gyventi. ...
-
Atlikdamas tarnybinę pareigą pasiklydo policijos šuo Roksis: pareigūnai ieško kolegos10
Panevėžio apskrities policija feisbuko paskyroje pranešė apie dingusį šunį Roksį. ...
-
L. Kasčiūnas: spartinant oro gynybos vystymą, tankų pirkimas būtų vykdomas etapais4
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas siūlys stiprinti oro gynybą įsigyjant naujas vidutinio ir trumpojo nuotolio sistemas – tai reikštų, jog reikiamo kiekio tankų įsigijimas vyktų etapais, o ne iš karto. ...
-
NSGK: į tėvynę grįžinėjantys baltarusiai, rusai turėtų netekti leidimo gyventi Lietuvoje3
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) trečiadienį pritarė nuostatai, kad daugiau nei kartą per tris mėnesius į Rusiją ir Baltarusiją vykstantys rusai bei baltarusiai netektų leidimo laikinai gyventi Lietuvoje. ...
-
Studentai paskolas studijoms prašvilpia vėjais
Vis daugiau studentų naudojasi galimybe pasiimti studento paskolą. Finansų konsultantai neretai išgirsta istorijų, jog gyvenimo išlaidų paskolas studentai išnaudoja ne mokslams, o kelionėms. Tačiau, pasak specialistų, nėra galimyb...
-
Kiemams Klaipėdoje tvarkyti – solidi suma3
Susisiekimo ministerija šiemet Klaipėdos miesto gatvių, kiemų ir juose esančių automobilių stovėjimo aikštelių bei dviračių ir pėsčiųjų takų atnaujinimui ir remontui skyrė milijonus eurų. Trečdalis šios sumos numatyta dau...