Sparčiai kinta

Socialiniuose moksluose priimta manyti, kad kultūrinės vertybės keičiasi lėtai. Vis dėlto, spartus ekonomikos augimas, technologinės inovacijos ir didėjanti migracija šiuo teiginiu verčia abejoti – šiandien viskas kinta ypač sparčiai. Posovietinės šalys yra puiki terpė vertybių pokyčių tyrimams, kadangi jos yra išgyvenusios ypač sparčią visuomenės transformaciją, o šiandien gyvena vienu ritmu su Vakarų Europa.

„Vertybių pokyčiai gali būti susiję su aplinkos pokyčiais ir (arba) krizėmis. Viena iš tokių situacijų yra politiniai pokyčiai, kurie turėjo ypatingą poveikį Lietuvai, šaliai paliekant Sovietų Sąjungą“, – aiškina dr. Audra Mockaitis, KTU vyresnioji mokslo darbuotoja ir Airijos Meinuto universiteto profesorė.

Naujausiame mokslininkių tyrime analizuojami daugiau nei 11 tūkst. respondentų duomenys, surinkti per dešimtmetį – nuo 2010 iki 2020 m. Duomenys, surinkti per šešis Europos socialinės apklausos (ESS) etapus, leidžia įvertinti Lietuvos visuomenės vertybių pokyčius laike.

Konservatyvios vertybės

Tyrimo tikslais respondentai buvo suskirstyti į keturias politines kartas – stalininę, sovietinę, vėlyvąją sovietinę ir atkurtos Lietuvos – pagal politinį laikotarpį, kuriame jie užaugo. Tyrėjos mano, kad šių kartų vertybių skirtumai gali būti susiję su skirtingomis jų gyvenamo laikotarpio aplinkybėmis.

Ši karta nėra tokia liberali ar drąsi, kaip paprastai manoma, todėl jai reikėtų padėti susidoroti su neapibrėžtumu.

Įdomiausias mokslininkių atradimas buvo tai, kad per dešimtmetį nuo 2010-ųjų jauniausios kartos vertybės pakrypo konservatyvumo link. Ši karta metams bėgant tapo vis labiau orientuota į bendruomeniškumą ir vis mažiau atvira pokyčiams, nelinkusi rizikuoti ar siekti savo asmeninių ambicijų.

„Stebina, kad jauni žmonės, užaugę nepriklausomoje Lietuvoje ir turėję laisvę rinktis bet ką, vertina konservatyvumą. Kita vertus, džiugu matyti, kad jiems rūpi ne tik jų pačių, bet ir aplinkinių gerovė“, – sako A. Mockaitis.

Pasak jos, šis rezultatas prieštarauja teorijai, kad kuo aukštesnis šalies socialinis ir ekonominis išsivystymas, tuo „modernesnės“ tampa jos vertybės. Priimta manyti, kad vertybiškai „moderniose“ visuomenėse savirealizacija, atvirumas pokyčiams vertinami labiau nei materialinė gerovė ir stabilumas.

KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto profesorė dr. Vilmantė Kumpikaitė-Valiūnienė pažymi, kad šie rezultatai gali būti naudingi politikams ir pedagogams, dirbantiems su šių dienų jaunimu.

„Svarbu ne tik skatinti jaunimo ambicijas, bet ir sukurti saugumo jausmą, ugdyti jų pasitikėjimą savimi ir remti jų psichologinę gerovę. Ši karta nėra tokia liberali ar drąsi, kaip paprastai manoma, todėl jiems reikėtų padėti susidoroti su neapibrėžtumu ir skatinti aktyviai dalyvauti bendruomenės gyvenime“, – sako tyrėja.

Vertina saugumą

Remiantis tyrimo rezultatais, sovietinė ir vėlyvoji sovietinė kartos yra konservatyvesnės ir mažiau atviros pokyčiams; šios vertybės per laiką beveik nepasikeitė.

„Šios kartos mokėsi bendrauti autoritarinėje sistemoje, kurioje tvarka, saugumas ir kolektyviniai tikslai buvo vertinami labiau nei individualūs tikslai“, – sako A. Mockaitis.

Ji priduria, kad tai, jog vyresniosios kartos vertina konservatyvumą, nestebina. Nepriklausomos ES kartos atstovus galėjo paveikti jaunos demokratijos nestabilumas, kuris iš dalies ir paaiškina jų polinkį į konservatyvias vertybes. Apskritai, per pastaruosius dešimt metų konservatyvios vertybės lietuviams tapo svarbesnės, o saugumas išlieka svarbiausia iš jų.

„Žmonės su amžiumi labiau vertina stabilumą, saugumą ir tradicijas – kitaip tariant, tampa konservatyvesni. Kartu mažėja jų noras keistis ir eksperimentuoti“, – sako V. Kumpikaitė-Valiūnienė.

Ji teigia, kad tai yra natūralus psichologinis procesas, nes amžėjant stabilumas tampa vis svarbesnis. Be to, didėja poreikis gyventi ne tik dėl savęs, bet ir rūpinimasis kitais, altruizmas – žmonės labiau vertina tarpasmeninius santykius ir bendruomenės dvasią.

Turi stiprų poveikį

Tyrėjų teigimu, vertybių dinamika Lietuvoje yra panaši į stebimą Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje – visuomenė vis labiau vertina individualumą, o ne kolektyvizmą, ir pereina nuo materialinio saugumo prie savirealizacijos. Tačiau, skirtingai nei Vakarų Europoje, vertybių modernizacija vyksta lėčiau.

„Istoriniai įvykiai, tokie kaip okupacija, nepriklausomybės atgavimas ir tapatybės pokyčiai, suformavo kartas, kurios yra jautresnės ir atsargesnės pokyčių atžvilgiu nei, pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse. Kadangi pasitikėjimas institucijomis yra palyginti žemas, žmonės labiau pasikliauja asmeninėmis ir šeimos vertybėmis, o tai yra dar vienas konservatizmo šaltinis“, – sako V. Kumpikaitė-Valiūnienė.

Tyrėjų teigimu, tikėtina, kad Lietuvos visuomenės vertybės ir toliau keisis individualumo, globalumo ir sąmoningų gyvenimo pasirinkimų link.

„Tikimės, kad psichologinė gerovė ir harmonija, socialinė ir aplinkosauginė atsakomybė, įtrauktis ir įvairovė, technologijų integravimas į kasdienį gyvenimą taps vis svarbesni. Tai pakeis požiūrį į darbą, švietimą ir netgi šeimos modelį“, – sako Ekonomikos ir verslo fakulteto profesorė dr. V. Kumpikaitė-Valiūnienė.