Kitą savaitgalį prie Seimo turėjo rinktis tie, kurie nepatenkinti migrantais Lietuvoje.
„Kai kalbasi labai garsiai tokie užsieniečiai, kurių kultūra gal kažkiek kito lygio negu mūsų, kartais būna ir nejauku“, – sakė moteris.
„Tegul nesiūlo mums savo tikėjimo ir nebūtinai turi priimti mūsų tikėjimą. Tiesiog gyventi savo rate ramiai ir nematau problemų“, – kalbėjo vyras.
Paklaustas, ar tiki, kad taip ir bus, pašnekovas nusijuokė.
„Nelabai... Nelabai“, – atsakė vyras.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Tačiau protestuoti prie Seimo neleidžia Vilniaus savivaldybė. Visus išvarė po Vyriausybės langais.
Seimo narys Vytautas Sinica leidimo prašė 200 žmonių.
„Kol kas patirties didelius protestus rengti neturiu, tai pasižiūrėsime. Labai tikiuosi, kad žmonėms rūpi šitas klausimas ir kad susirinks daugiau“, – teigė V. Sinica.
Paklaustas, ar žmonių neveš autobusais, politikas atsakė:
„Kelis autobusus esame užsakę iš Kauno, iš Klaipėdos“, – pridūrė V. Sinica.
Kad visuomenė įsielektrinusi, aišku iš pastarųjų įvykių Lietuvoje. Vilniuje viešai sudegintas Koranas, o Kaune, kol musulmonai meldėsi, prie mečetės baikeriai atsitempė kiaulės galvą.
„Blogiausia, kad mes tiesiog norime emocijos, o kai yra ta emocija, šitos temos, na, jos tampa pakankamai pavojingos“, – kalbėjo Seimo narys Simonas Kairys.
O politikai net neslepia, kad ši korta – viena stipriausių artėjančiuose rinkimuose.
„Tikrai politikai turi uoslę, kas visuomenei svarbu, ir akivaizdu, kad jei šiuo metu migracija, tai politikai tuo ir naudosis. Siūlys sprendimus ir visai nesvarbu, jie gali veikti, negali veikti, jie logiški ar ne“, – aiškino vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas.
Pavyzdžiui, konservatoriai kvotą užsieniečiams siūlo mažinti tris kartus. Sako, kad ateityje dalį darbų nudirbs technologijos.
„Man atrodo, visuomenei reikia pasiųsti signalą, kad valstybė kontroliuoja migraciją“, – sakė konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas.
Nors V. Sinica aiškina, kad idėja jau matyta.
„Aš noriu pabrėžti, aš jau siūliau, pavasario sesijoje buvo mano siūlymas tris kartus mažinti kvotą. Ir taip, dalis konservatorių balsavo už tai, šaunuoliai“, – pabrėžė V. Sinica.
Kvotas kasmet nustato Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Seimas tam įtakos apskritai neturi.
„Nesuprantu to noro organizuoti aukcioną Seimo salėje, nustatant kuo mažesnį kvotos procentą“, – kalbėjo S. Kairys.
Anot L. Kasčiūno, vietoj užsieniečių čia dirbti galėtų lietuviai emigrantai.
„Pavyzdžiui, mano brolio atvejis. Atidirbo dešimt metų Norvegijoje, dabar grįžęs dirba statybų sektoriuje Lietuvoje. Tai aš turiu šeimoje pavyzdį“, – pasakojo L. Kasčiūnas.
Šiemet į Lietuvą dirbti atvyko beveik 25 tūkstančiai užsieniečių. Kvotą darbdaviai išnaudojo dar liepą, prašo daugiau.
Tai jau sumažinta kvota. Prie Ingridos Šimonytės Vyriausybės leista įsivežti ir 40 tūkstančių.
„Nebuvo klaida, sakykime, klausyti verslo, didinti kvotą iki maksimumo porą metų iš eilės? Jūs taip negalvojate?“ – klausė žurnalistė.
„Na, žiūrėkite, jūs pati kalbate tai, kas nėra faktas“, – atsakė I. Šimonytė.
2022-aisiais valdžia palengvino ir įsidarbinimą užsieniečiams iš trečiųjų šalių.
„Tų reikalavimų didinti buvo ir mes tų reikalavimų įgyvendinti tikrai nebėgome“, – tvirtino I. Šimonytė.
Imigrantų skaičius Lietuvoje auga ir dabar. Tik ne taip sparčiai.
„Užsieniečių skaičius šiek tiek didėja, šiuo metu yra 222 tūkstančiai užsieniečių“, – nurodė Migracijos departamento vadovė Indrė Gasperė.
Prašymų dirbti iš Vidurio Azijos piliečių departamentas jau nebenagrinėja.
„Kad nebūtų taip, jog žmonės sumoka tarpininkavimo raštų rinkliavą ir po to negauna vizito. Tai tiesiog valdant lūkesčius buvo sustabdyti“, – paaiškino I. Gasperė.
Nors departamento vadovė aiškina, kad kvotų sistema būtina, vidaus reikalų ministras mano kitaip.
„Aš apskritai jau net nebekalbėčiau apie kvotų sistemą kaip tokią“, – pareiškė M. Katelynas.
Ministras siūlys jos atsisakyti. Anot M. Katelyno, darbdaviai galėtų kreiptis tiesiai į Vyriausybę, o tada ši aiškintųsi, ar prašymas įdarbinti užsieniečius pagrįstas.
„Pats principas labai paprastas, kurį aš siūlysiu. Valstybė turi aiškiai apsibrėžti, kokių profesijų mums reikia ir kiek mums reikia, ir trečias dalykas – iš kur“, – dėstė M. Katelynas.
Inga Ruginienė kiek anksčiau gąsdino, jog neaišku, kiek migrantų Lietuvoje gyvena nelegaliai. Dabar apie tai kalba ir M. Katelynas.
„Neturime jokios kontrolės iš to, kas atvyksta, kiek laiko būna, ką jie veikia, ar jie tikrai atidirba, ar jie, nutraukę darbo santykius, išvyksta iš Lietuvos. Kontrolės mechanizmo nėra“, – tikino M. Katelynas.
„Tuos skaičius žinome ir žinome, kur jie yra išvykę, grąžinti ar kažkoks kitoks jų likimas“, – teigė I. Gasperė.
Paklausta, ar nėra nė vieno užsieniečio, kuris Lietuvoje gyventų nelegaliai, Migracijos departamento vadovė atsakė:
„Na... Kaip sakyti, negaliu garantuoti, kad nė vieno užsieniečio patikrinus nerastumėme“, – pripažino I. Gasperė.
Iš daugiau nei 220 tūkstančių užsieniečių Lietuvoje daugiausia vis dar ukrainiečių – apie 80 tūkstančių. Beveik 48 tūkstančiai baltarusių, apie 13 tūkstančių – iš Rusijos ir Uzbekistano, 9 tūkstančiai indų, 7 tūkstančiai – iš Tadžikistano.
(be temos)
(be temos)
(be temos)