Iniciatyvinei grupei nepavyko surinkti 50 tūkst. piliečių parašų, kad Seimas svarstytų Civilinio kodekso pataisą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

„Nesurinkome parašų, trūksta maždaug trečdalio“, - pirmadienį sakė grupės koordinatorius buvęs parlamentaras Algimantas Matulevičius.

Pirmadienį iniciatyvinė grupė Vyriausiajai rinkimų komisijai turi pateikti parašų rinkimo lapus.

Pasak A.Matulevičiaus, pagrindinė priežastis, kodėl per du mėnesius nepavyko surinkti 50 tūkst. minėtą iniciatyvą remiančių parašų - ta, kad žmonės kategoriškai atsisako nurodyti savo asmens kodą.

„Lapai yra atviri, kitas pasirašantis mato prieš jį pasirašiusiojo žmogaus kodą. Dabar žmonės prigąsdinti, ir kai tik pamato, kad reikia parašyti asmens kodą, iškart atsisako. Dėl to masiškai grįžta sugadinti lapai“, - sakė A.Matulevičius.

Jis stebėjosi tokiu įstatymo reikalavimu, juoba kai renkant parašus dėl referendumo sušaukimo užtenka nurodyti dokumento numerį, asmens kodo neprašoma.

„Be to, kiek man sakė parašus rinkę žmonės, daugelis mūsų pasiūlytą pataisą tapatino su Garliavos mergaitės istorija, todėl po jos paėmimo sumažėjo palaikymas. Kiti sakė, kad negalima maišyti vaiko su politika“, - pasakojo iniciatyvinės grupės koordinatorius. Grupė buvo parengusi Civilinio kodekso pataisą, numatančią, kad sprendžiant „mažamečio, jau sąmoningai vertinančio aplinką, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą būtina atsižvelgti į vaiko pasirinkimą dėl būsimo globėjo“.

Siūlyta įtvirtinti, kad vaiko pasirinkimas yra esminis ir negali būti ignoruojamas arba kaip nors kitaip interpretuojamas. Taip pat siūlyta į Civilinį kodeksą įrašyti, kad tokiu atveju, kai vaiko noras kur ir su kuo gyventi pasikeičia jau vykdant įsigaliojusią teismo nutartį, tai privalo būti vertinama kaip naujai atsiradusi aplinkybė ir teismo nutarties vykdymo procedūra sustabdoma.

Be to, pataisomis būtų siūloma įtvirtinti, kad teismo nutartis dėl vaiko perdavimo bet kuriam iš tėvų arba globėjų išskirtinai vykdo tik valstybinės vaiko teisų apsaugos institucijos specialistai. Kad parlamentarai svarstytų tokį projektą, per du mėnesius reikėjo surinkti 50 tūkst. rinkimų teisę turinčių Lietuvos piliečių parašų.

Ši iniciatyva gimė po to, kai šių metų kovo 23 dieną Kauno rajone, Garliavoje, mėginant įvykdyti teismo sprendimą ir perduoti mažametę mergaitę motinai Laimutei Stankūnaitei, vaikas nukentėjo.

Teismo sprendimas įvykdytas gegužės 17 dieną.Kėdainių rajono apylinkės teismas praėjusių metų gruodžio 16-ąją nusprendė Drąsiaus Kedžio ir Laimutės Stankūnaitės dukrą, kurią globojo jos mirusio tėvo Drąsiaus Kedžio sesuo Neringa Venckienė, perduoti motinai.D.Kedys savo buvusią sugyventinę L.Stankūnaitę kaltino pardavinėjus jų dukrą pedofilams. Tačiau L.Stankūnaitei pedofilijos byloje įtarimai nėra pateikti. Dėl šios nusikalstamos veikos kaltinamas vienintelis dabar jau miręs Andrius Ūsas.