Lietuva, viena seniausių Europos valstybių, pamiršo savo istorinę vėliavą, naudotą iki pat XVIII a. pabaigos. Valstybės vėliava tapusi trispalvė mūsų šalį nubloškia į vargingiausių pasaulio šalių klubą.

„Tie, kurie į Lietuvos istoriją žvelgia ne tik nuo XX a., bet nuo gerokai ankstesnių laikų, tiems ši vėliava labai svarbi“, – apie Lietuvos istorinę vėliavą – baltą raitelį raudono audeklo centre – kalbėjo Lietuvos heraldikos komisijos pirmininkas dr. Edmundas Rimša. Šiuo metu senoji, net nuo XV a. žinoma, Lietuvos vėliava beveik visiškai nenaudojama. Senosios valstybės vėliavos spalvos ir atributika panaudoti kuriant šalies prezidento, karinio jūrų laivyno, kariuomenės dalinių vėliavas. Kauniečiai raudoną vėliavą, kurioje vaizduojamas baltas raitelis vienoje ir Gediminaičių stulpai kitoje pusėje, per svarbesnes šventes iškelia Karo muziejaus kiemelyje. Kartais senoji vėliava keliama per valstybines šventes, pavyzdžiui, Vasario 16-ąją prie Seimo ir Signatarų namų, liepos 6 d. – prie prezidentūros. Senąją mūsų vėliavą galutinai išstūmė 1918 m. sukurta trispalvė, kuri 1988 m. grąžinta Konstitucijoje ją klaidingai pavadinus valstybės.

„Istorinė Lietuvos vėliava yra priminimas valstybės, kuri nėra 1918 m. kūrinys, o valstybės, turinčios tūkstantmečio istoriją. Turėdami šią vėliavą laimėjome Žalgirio mūšį. Tai valstybingumo simbolis“, – kalbėjo heraldikos specialistas. Ši vėliava Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje buvo naudojama iki pat 1795 m., kai Lietuvos ir Lenkijos valstybė buvo galutinai pasidalyta gretimų imperijų.

Klaida Konstitucijoje

E.Rimša pasakojo, kad daugelis valstybių turi tautines ir valstybės vėliavas. Tautinės vėliavos šiuolaikiniame pasaulyje yra pagrindinės, o valstybės vėliavos yra oficialus šalies simbolis ir naudojamos labai retai.
Išskirtinis valstybės vėliavos ženklas – joje turi būti pavaizduotas herbas. Tokią vėliavą paprastai leidžiama naudoti tik valstybinėms įstaigoms ir institucijoms per šventes, o valstybės atstovybėms užsienyje gali būti leista naudoti nuolat.
„Tautinė vėliava yra kiekvieno mūsų vėliava, ją galima nešiotis, vežiotis, naudoti per sporto varžybas ir panašiai. To negalima daryti su valstybės vėliava“, – dėstė E.Rimša ir pridūrė, kad dėl minėtų priežasčių trispalvė klaidingai Konstitucijoje pavadinta valstybės, o senoji vėliava nepelnytai pamiršta.

Istorikų argumentų neklausė

E.Rimša pasakojo, kad 1988 m. istorikai LTSR Aukščiausiosios Tarybos suvažiavimo dalyvius bandė įtikinti, kad trispalvė turi būti pavadinta tautine, arba nacionaline vėliava.
Tuomet buvo pateikti trys projektai – nacionalinio himno, valstybės vėliavos ir herbo atkūrimo. Himnas ir vėliava buvo atkurti, o herbo klausimas paliktas ateičiai, kai bus atkurta valstybė.
„Tautinių vėliavų Sovietų Sąjungoje nebuvo, tik valstybių. Gal pabijota sukiršinti skirtingų tautybių žmones, tuomet gyvenusius Lietuvoje. Išėjo taip, kad Konstitucijoje trispalvė buvo pavadinta valstybės vėliava“, – sakė pašnekovas.
LTSR vėliava buvo raudona, balta, žalia, kairiajame kampe pavaizduotas pjautuvas ir kūjis. Atkūrus Lietuvos vėliavą pasikeitė tik viena spalva.

Reikia referendumo

Dabar norint trispalvę pavadinti tautine, o senajai suteikti valstybės vėliavos vardą, reikia rengti referendumą, kitaip Konstitucijos nepakeisi.
E.Rimšos teigimu, Lietuva, kaip ir kitos Europos valstybės, gali turėti ne dvi, bet tris vėliavas: valstybės, tautinę ir prezidento. Kol nėra galimybių pakeisti Konstituciją, buvo papildytas valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymas. Jame raudona vėliava, kurios viduryje vaizduojamas vytis, buvo pavadinta istorine Lietuvos valstybės vėliava. Tikimasi, kad Seimas per pavasario sesiją priims šio įstatymo papildymus, kurie įpareigos Heraldikos komisiją sukurti istorinės vėliavos etaloną, o jį patvirtinus senoji vėliava vėl galės būti naudojama.
Mokslininkai tikisi, kad Lietuvos istorinė vėliava ant valstybinių institucijų pastatų ir šalies atstovybių užsienyje plevėsuos jau 2009-aisiais – Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio proga.
„Tačiau atsiradus galimybei, galbūt, kai bus ruošiama nauja Konstitucijos redakcija, reikėtų įvardyti trispalvę kaip tautinę, o raudoną su Vyčiu centre kaip valstybės vėliavą“, – ragino E.Rimša.