REAKCIJA

Tėvai buriasi prieš švietimo reformą

Nepatenkinti valdžios peršama būsimąja mokyklų tinklo pertvarka Klaipėdos moksleivių tėvai spontaniškai buriasi į iniciatyvines grupes.

Elena Šalkauskienė, „Smeltės“ vidurinės mokyklos tėvų iniciatyvinės grupės atstovė, „Klaipėdai“ sakė, jog neramu, kad Klaipėdos švietimo reformatoriai mokyklų tinklo pertvarką grindžia daugiausia finansine nauda. „Vien pinigai, vaiko nerasime!“ – piktinosi motina. Ji stebėjosi, kodėl darbo grupėje, kūrusioje Klaipėdos mokyklų ateities viziją, nebuvo vaikų psichologo. Juk, E.Šalkauskienės nuomone, sveikatos bei adaptacijos problemų kyla vaikui pereinant, tarkime, iš IV į V klasę.

O pagal švietimo reformatorių planus, norint įgyti tai, ką dabar duoda vidurinė mokykla, vaikui reikės pakeisti dvi (iš pagrindinės į gimnaziją) arba tris (iš pradinės mokyklos į pagrindinę, po to – į gimnaziją) švietimo įstaigas.

Pasak E.Šalkauskienės, tėvai turi ir daugiau pasiūlymų uostamiesčio švietimo strategams. Svarbiausia - negriauti to, kas jau sukurta, laiko patikrinta ir visuomenės pripažinta, – vidurinių mokyklų su I-XII klasėmis.

Tai galimybė visiems įgyti vidurinį išsilavinimą. Gimnazijos tebūna gabiesiems ar norintiems bei galintiems sustiprintai mokytis.

Šiuo metu uostamiestyje veikia 17 vidurinių mokyklų. Klaipėdos švietimo strategai uostamiesčio ateitį mato be vidurinių mokyklų. Kai kurios jų taps gimnazijomis, tačiau dauguma jų liks pagrindinės mokyklos.

Ne vienos vidurinės mokyklos virsmas į pagrindinę gali prasidėti jau šiemet. Nors visuomenės tyrimas nebuvo atliktas, vietos politikai yra pripažinę, kad miesto gyventojų nuomonė nėra palanki.

Daug klaipėdiečių nori išsaugoti vidurines mokyklas, juolab kad mokyklų tipų įvairovę reglamentuoja ir Švietimo įstatymas.

„Klaipėdos“ žiniomis, nepatenkinti tėvai šurmuliuoja P.Mašioto, S.Dacho bei kitose uostamiesčio vidurinėse mokyklose.