Kaip nurodyta LVAT nutartyje, pareiga pradinių klasių moksleiviams ugdymo įstaigose dėvėti medicinines veido kaukes arba respiratorius nėra nustatyta Seimo priimtame įstatyme, operacijų vadovui pavesta reguliuoti šį klausimą Vyriausybės nutarimu.

„Tai reiškia, kad operacijų vadovas įgaliotas nustatyti žmogaus teisių suvaržymą žemesnės galios teisės aktu nei įstatymas – Vyriausybės nutarimu. Atsižvelgiant į tai, LVAT išplėstinei teisėjų kolegijai kilo abejonė, ar taip nėra pažeidžiamas iš konstitucinio teisinės valstybės principo išplaukiantis reikalavimas žmogaus teisių ir laisvių ribojimus nustatyti įstatyme“, – rašoma teismo pranešime.

Išplėstinė teisėjų kolegija Konstitucinio Teismo prašo ištirti, ar sprendimas dėl kaukių dėvėjimo neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, Konstitucijos 22 straipsnyje įtvirtintam žmogaus privatus gyvenimo neliečiamumui, taip pat nuostatai, kad įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeimyninį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą.

Taip pat prašoma ištirti, ar nurodymas dėvėti kaukes vaikams neprieštarauja Civilinės saugos įstatymui.

„Dėl konstitucinio teisinės valstybės principo padaryta išvada, kad tokiu įpareigojimu operacijų vadovas sureguliavo klausimą, susijusį su asmens privačiu gyvenimu. Šis reguliavimas išplaukia iš Vyriausybės nutarimo, būtent iš Vyriausybės nutarimo pavedimo operacijų vadovui nustatyti šį reikalavimą. Žmogaus privatus gyvenimas yra žmogaus konstitucinė teisė ir laisvė“, – sakė nutartį per posėdį paskelbusi teisėja Veslava Ruskan.

Civilinės saugos įstatymas numato galimybę esant ekstremaliai padėčiai apriboti viešųjų ir administracinių paslaugų teikimą, šiuo atveju Vyriausybė ir pavedė operacijų vadovui apriboti šių paslaugų teikimą.

„Tačiau Vyriausybė, pavesdama operacijų vadovui apriboti viešąsias ir administracines paslaugas, faktiškai sureguliavo klausimą dėl privataus gyvenimo ribojimo, tai neišplaukia iš Civilinės saugos įstatymo reikalavimo“, – sakė teisėja.

Pasak jos, jeigu Konstitucinis Teismas pagal Vyriausiojo administracinio teismo kreipiamasi priimtų sprendimą pripažinti prieštaraujančia Vyriausybės nutarimo normą, tokiu atveju Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas turėtų pagrindą tiriamą norminį administracinį aktą pripažinti neteisėtu.

Į teismą su pareiškimu ištirti sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio sprendimą dėl kaukių mokiniams kreipėsi opozicijoje esančių Seimo narių grupė. Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas A. Dulkys ir ministerija šioje byloje yra atsakovai.

Pareiškėjai abejoja, kad įpareigojimas mokiniams dėvėti kaukes atitinka Konstitucijos nuostatą, jog žmogaus orumas yra neliečiamas, bei geriausius vaiko interesus.

Tuo metu atsakovų atstovai teigė, kad operacijų vadovo spendimas buvo teisėtas, sprendimas pradinukams dėvėti kaukes buvo priimtas atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją, nes kaukė padeda sumažinti viruso sklaidą, ji nepažeidžia žmogaus privataus gyvenimo, pareiškėjų skundas turi būti atmestas.

Į teismą dėl minėto sveikatos apsaugos ministro sprendimo kreipėsi opozicinių partijų ir frakcijų atstovai, tarp jų – „darbiečiai“ Aidas Gedvilas, Mindaugas Puidokas, „valstiečiai“ Ligita Girskienė, Valius Ąžuolas ir Dainius Kepenis, demokratai Linas Kukuraitis, Zenonas Streikus ir kiti.

Privalomos kaukės mokyklose uždarose patalpose vyresniems mokiniams buvo įvestos lapkritį, o gruodį toks reikalavimas nustatytas ir pradinukams.

Ministerija teigė, kad kaukės vaikams buvo reikalingos, kad mokyklos nebūtų uždarytos ir mažiau gyventojų susirgtų, būtų guldomi į ligonines. Privalomos kaukės pradinukams buvo įvestos turint įgaliojimus ir neviršijant kompetencijos.

Lietuvoje per pandemiją nuo COVID-19 mirė trys vaikai – 1 metų kūdikis ir du paaugliai.

Sveikatos apsaugos ministras trečiadienį pranešė, kad šiuo metu vertinama galimybė mokyklose atsisakyti kaukių ir srautų valdymo, dėl to sprendimus ketinama priimti kitą savaitę.