Teisingumo ministerija nori egzaminuoti teisėjus, prokurorus ir advokatus

Pretendentai į teisėjus, prokurorus ir advokatus turėtų laikyti bendrą teisės kvalifikacinį egzaminą, o jo organizavimu užsiimtų Teisingumo ministerija.

Tai numatoma ministerijos parengtame Bendrojo teisės kvalifikacinio egzamino įstatymo projekte.

Juo siūloma nustatyti, kad asmenys, siekiantys eiti teisėjo ar prokuroro pareigas ar užsiimti advokato veikla, turi išlaikyti bendrąjį teisės kvalifikacinį egzaminą. Juo būtų patikrintas gebėjimas tinkamai taikyti teisės žinias sprendžiant praktines situacijas ir motyvuojant priimtus sprendimus.

Teisę laikyti egzaminą turėtų asmenys, įgiję aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, atitinkantį pirmosios ir antrosios studijų pakopoms keliamus reikalavimus ir turintys ne trumpesnį nei trejų metų teisinio darbo stažą.

Anot projekto, egzaminas būtų privalomas be išimčių visiems, po įstatymo įsigaliojimo siekiantiems tapti teisėjais, advokatais, prokurorais.

Tačiau siekiantiesiems tapti teisėjais liktų galioti ir šiuo metu nustatytas penkerių metų teisinio darbo stažo reikalavimas.

Už egzamino organizavimą ir vykdymą būtų atsakinga Teisingumo ministerija. Teisingumo ministras nustatytų egzamino organizavimo ir vykdymo tvarką, prieš tai įvertinęs Teisėjų tarybos, generalinio prokuroro ir Advokatų tarybos nuomonę.

„Tokio egzamino įvedimas užtikrintų šių trijų teisinių profesijų atstovų aukštą teisinės kvalifikacijos standartą“, - teigiama projekto aiškinamajame rašte.

Šiuo metu pretendentai į teisėjus, prokurorus ar advokatus laiko skirtingus egzaminus, kuriais tikrinama jų teisinė kvalifikacija. Nuo egzamino atleidžiami teisės krypties socialinių mokslų daktarai ir habilituoti daktarai.

Kiekvieną iš minėtų egzaminų vertina atskiros komisijos, sudaromos ir veikiančios pagal skirtingas taisykles.

„Skirtingi reikalavimai tikrinant asmenų, siekiančių tapti prokurorais, advokatais ar teisėjais teisinę kvalifikaciją sudaro prielaidas skirtingam kvalifikacijos lygiui, o tai kartais tampa kliūtimi šių asmenų „susikalbėjimui“ teismo proceso metu. Nepakankama vienos ar kitos profesijos atstovo teisinė kvalifikacija gali reikšti nepakankamą žmogaus, dalyvaujančio teismo procese ar ikiteisminiame tyrime, teisių apsaugos lygį“, - teigia Teisingumo ministerija.

Jeigu projektui pritars Vyriausybė ir jį priims Seimas, naujoji tvarka turėtų pradėti galioti 2016 metų sausio 1-ąją.