Tokią poziciją ministerija parengė kaip Vyriausybės išvados projektą.
Jos teigimu, pagal bendrąsias Baudžiamojo kodekso bausmių skyrimo taisykles kiekvienam asmeniui skiriama bausmė turi būti proporcinga ir atitikti bausmės individualizavimo principą, o įtvirtinus vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą – būtų sudaryta galimybė pažeisti proporcingumo principą.
„Remiantis teismų praktika, individualizuojant baudžiamąją atsakomybę turi būti parenkamos tokios Baudžiamojo kodekso numatytos bausmių rūšys bei bausmių dydžiai, kurie užtikrintų kaltininko resocializaciją, turi būti sudarytos teisinės prielaidos teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę“, – pažymima projekte.
Be to, anot Teisingumo ministerijos, skiriant bausmę būtina atsižvelgti ne tik į kaltininką ir jo padarytą veiką, bet ir į visuomenės interesus.
„Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad įtvirtinus vienintelę galimą paskirti bausmės rūšį, būtų itin apribotos galimybės teismui tinkamai individualizuoti bausmę, dėl to būtų prieštaraujama Baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje įtvirtintai bausmės paskirčiai, ypač sudėtinga būtų užtikrinti teisingumo principo ir asmens resocializacijos įgyvendinimą“, – nurodė ji.
Teisingumo ministerijos nuomone, reikėtų išlaikyti dabar galiojančias kitas bausmes už vengimą išlaikyti vaiką, tai yra, numatyti galimybę už tai skirti viešuosius darbus, laisvės apribojimą, areštą.
Anot ministerijos, tai leistų teismui parinkti tinkamiausią bausmę.
BNS rašė, kad rugsėjo viduryje Seimas po pateikimo pritarė socialdemokrato Dariaus Razmislevičiaus siūlymui griežtinti baudžiamąją atsakomybę tėvams, piktybiškai vengiantiems pareigos išlaikyti savo vaiką.
Teisingumo ministerija atkreipė dėmesį, kad šiuo metu Baudžiamajame kodekse nėra įtvirtinta sąvoka „piktybinis vengimas“, todėl reikėtų nustatyti, kokiais būdais piktybinis vengimas gali pasireikšti, kokie jo vertinimo kriterijai, išskirti kitus svarbius požymius, kurie leistų objektyviai identifikuoti ir nustatyti, kas laikytina piktybiniu vengimu.
Kadangi projekte taip pat numatyta, jog įkalinimas grėstų ir tiems, kas slėpė pajamas ar turtą, dirbo neoficialiai, perleido turtą tretiesiems asmenims, siekdamas išvengti išlaikymo pareigos vykdymo, vengė įsidarbinti, demonstravo pakankamą materialinę padėtį asmeninėms reikmėms, kelionėms, pramogoms ar prabangos prekėms įsigyti, siūloma pasirinkti arba šiuos pagrindus, arba aiškiai apibrėžti piktybinį vengimą.
Teisingumo ministerija savo ruožtu siūlo palikti dabartinę Baudžiamojo kodekso normą, bet ją papildyti antrąja dalimi.
Pagal jos siūlymą, „tas, kas vengė pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialinę paramą vaikui, kai siekta nuslėpti gaunamas pajamas arba turimą turtą, nepagrįstai perleisti turimą turtą tretiesiems asmenims ar jį sunaikinti arba vengė įsidarbinti ir gauti reikiamas pajamas vaikui išlaikyti, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų“.
Dabar už vengimą išlaikyti vaiką asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
D. Razmislevičius siūlo baudžiamąją atsakomybę palikti tik už piktybinį alimentų nemokėjimą, tačiau už tai būtų baudžiama tik laisvės atėmimu iki dvejų metų. Pagal jo projektą, naikinama galimybė skirti viešuosius darbus, laisvės apribojimą ar areštą.
Tai ne vienintelė Seime svarstoma priemonė kovoti su savo vaikų neišlaikančiais asmenimis. BNS skelbė, kad Seimas gegužę po pateikimo pritarė D. Razmislevičiaus Administracinių nusižengimų kodekso papildymui, kad asmuo, vengiantis vykdyti teismo sprendimą dėl vaiko išlaikymo, galėtų netekti teisės vairuoti transporto priemones, teisės medžioti, teisės vairuoti vidaus vandenų transporto priemones, teisės įgyti mėgėjų žvejybos leidimą, teisės įgyti ir laikyti ginklus medžioklei.
Naujausi komentarai