Nuo 2023 metų mokiniai gali praleisti penkias dienas per mėnesį, kai užtenka tėvų pranešimo. Jei pamokų praleidžiama daugiau, reikalingos gydytojo pažymos.
Ši tvarka, pasak Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, davė teigiamų rezultatų, esą atsirado daugiau aiškumo ir tvarkos.
„2023–2024 mokslo metais vienas vaikas vidutiniškai praleido apie 143 pamokas, t. y. apie 15 proc. pamokų. Šiais metais 115 pamokų vidutiniškai praleidžia vienas vaikas, t. y. apie 10 proc. visų pamokų, tad yra 20 proc. pagerėjimas“, – sakė švietimo, mokslo ir sporto viceministras Jonas Petkevičius.
Pokyčius pastebi ir mokyklos.
„Mūsų mokyklos atveju būdavo apie 15 proc. nepateisintų pamokų. Dabar skaičiai rodo, kad krito iki 9 proc., paskui šoktelėjo iki 9,5 proc. Pastaraisiais metais yra 8,5 proc. nepateisintų pamokų, tenkančių vienam mokiniui“, – teigė Fabijoniškių gimnazijos direktorius Linas Janulionis.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Vis dėlto penkių dienų, kurias gali pateisinti tėvai, ne visada pakanka, kai šeima nusprendžia vykti atostogų. Nors dėl kelionių ugdymo proceso nutraukti negalima, tokių atvejų mokyklose vis dar pasitaiko.
„Aišku, finansai lemia tai, kad važiuoja, kai galbūt pigiau. Po to tėvai teisina, kad vaikas sirgo penkias dienas, tačiau šis ateina rudas“, – pasakojo kunigaikščio Gedimino progimnazijos direktorius Rimantas Remeika.
Mokyklos pastebi, kad kai kurie tėvai kelionių priežasčių atvirai nenurodo.
„Jie nerašo, kad jie kelionėse. Vaikas neatvyko į pamokas dėl asmeninių priežasčių – čia truputį sąžiningesnis pateisinimas. Juokingiausia būna, kai pamatai tą nuotrauką iš užsienio, o pamokos pateisintos dėl asmeninių priežasčių“, – komentavo L. Janulionis.
Vis dėlto mokyklos pripažįsta, kad mokslus ir keliones suderinti įmanoma.
„Sekti dienyną šiais laikais nesudėtinga, nes elektroniniai vadovėliai yra. Jei yra noro atostogų metu mokytis, tuomet tai yra padaroma. Kelionių metu įgyjama patirtis, tad ji nėra kažkoks minusas jaunam žmogui“, – teigė L. Janulionis.
Tiesa, anot ugdymo įstaigų, dabartinė tvarka turi spragų esą neaišku, kaip užtikrinti, kad tėvai laikytųsi taisyklių ir vaikai nepraleistų per daug pamokų.
„Mokykla negali nieko iš tėvų pareikalauti, o tai yra problema mūsų įstatyminėje bazėje“, – sakė R. Remeika.
Tėvai įspėjami, kad dėl dažno pamokų praleidimo gali būti informuotos Vaiko teisių apsaugos tarnyba. Tiesa, ši į tokius atvejus įsitraukia retai. Dažniausiai tai įvyksta, kai vaikas mokyklos nelanko nuolat.
„Galvojame apie sankcijas. Čia buvo tik vienas iš pasiūlymų, kad Nacionalinė švietimo agentūra tirtų priežastis, žiūrėtų, bendrautų su mokytojais ir vaikais“, – neslėpė J. Petkevičius.
Mokyklos taip pat gali kreiptis į vaiko teisių specialistus, jei mato nepriežiūros požymių.
„Pranešti vaiko teisėms ir mokykla gali. Pasikalbėję su mokiniu arba klase, galime puikiausiai vertinti, ar tai galima traktuoti kaip vaiko nepriežiūrą“, – tvirtino R. Remeika.
Ministerijos planuose – dar labiau mažinti tėvų galimų pateisinti praleistų pamokų skaičių.
(be temos)