Teisėjų taryba – atsinaujinusi trimis ketvirtadaliais, moterų daugiau nei vyrų

Susirinkimui pirmininkavęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) teisėjas Ramūnas Gadliauskas teigė, kad teisėjų bendruomenė pirmą kartą išbandė mišrų būdą išreikšti savo valią, derinti nuotoliniai ir fiziniai procesai.

Iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo į Tarybą išrinkti teisėjai Artūras Ridikas, Sigita Rudėnaitė ir Dalia Vasarienė, iš Lietuvos apeliacinio teismo – Alanas Piesliakas, Egidija Tamošiūnienė, iš LVAT – R. Gadliauskas.

Apygardų teismams Taryboje atstovaus Marius Bartninkas, Loreta Braždienė ir Gražvydas Poškus, apygardų administraciniams – Jolanta Malijauskienė, apylinkių – Irena Vapsvienė, Kristina Serdiukienė, Diana Butrimienė ir Laimonas Noreika.

„Apibūdinant naujosios sudėties Teisėjų tarybą – ji iš tikrųjų yra atsinaujinusi, nes iš praeitos kadencijos renkamų narių perrinkti į naują tarybą tik keturi asmenys, vadinasi, trys ketvirtadaliai tarybos yra nauji“, – per spaudos konferenciją sakė R. Gadliauskas.

Jis taip pat pažymėjo, kad šiemet į Tarybą teisėjai išrinko aštuonias moteris ir šešis vyrus. Ankstesnėje kadencijoje moterų buvo tik keturios, o vyrų – 16.

„Galbūt tai į gerą, galbūt bus daugiau jautrumo, atjautos ir Teisėjų tarybos darbe“, – sakė Visuotiniam susirinkimui pirmininkavęs teisėjas.

Galbūt tai į gerą, galbūt bus daugiau jautrumo, atjautos ir Teisėjų tarybos darbe.

Pagal pareigas į Tarybą pateko Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas Algimantas Valantinas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas Gintaras Kryževičius. Tarybos nariu taip pat privalo būti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, tačiau, kadangi atranka į šią poziciją dar nepasibaigusi, pirmininko vietą Taryboje užims laikinai šias pareigas einanti LAT Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita Rudėnaitė.

Dabartinės Teisėjų tarybos pirmininkas A. Valantinas sakė, kad naujoji taryba į pirmąjį posėdį turėtų rinktis artimiausiu metu, ko gero, per dvi savaites. Tuomet bus išrinkta Tarybos vadovybė, ji turės sutarti dėl tolesnio darbo krypties ir vizijos.

„Manau, kad pagrindines temas ar pagrindinius iššūkius mums formuoja ar formuluoja pats gyvenimas (...) Neabejoju, kad išrinkus naują Teisėjų tarybos vadovybę, tai ir bus pirmas klausimas susėsti už stalo ir nusibrėžti tas linijas ir tas gaires pasižymėti, nuo kurių ir reikės pradėti naujajai Tarybai darbus“, – teigė A. Valantinas.

Tiek jis, tiek R. Gadliauskas pažymėjo, kad šiuo metu dar per anksti kalbėti apie tai, kas galėtų kandidatuoti į Tarybos pirmininko poziciją.

Kalbėdamas apie kadenciją baigiančios Tarybos darbą A. Valantinas pabrėžė, kad šie metai buvo pilni iššūkių, teismų sistemoje yra „ne viena ir ne dvi“ problemos, tačiau darbai tikrai buvo daromi.

„Aš galiu drąsiai pasakyti, kad darbas buvo daromas, rezultatų yra, ne viskas pavykę, bet manau, kad tie darbai, kurie liko nepadaryti ar tie rezultatai, kurie liko nepasiekti šios Tarybos, tikrai sulauks ir atgarsio, ir postūmio į priekį kitų kolegų“, – sakė jis.

Tarybos pirmininkas taip pat pažymėjo, kad dalis teisėjams svarbių klausimų liko neišspręsti, nes Tarybai teko spręsti nemažai teisėjų atleidimo klausimų.

„Tie darbai, kurie reikšmingi visai teismų bendruomenei, jie tarsi likdavo antram plane, reikėdavo greitai spręsti tuos klausimus, kuriuos reikia spręsti, aš kalbu apie personalinius dalykus, jų buvo tikrai nemažai“, – teigė A. Valantinas.

R. Gadliauskas sakė manantis, kad naujajai Tarybai teks perimti iniciatyvą dėl Baudžiamojo proceso įstatymo pataisų, kurios turėtų užtikrinti sklandų bylų nagrinėjimą pandemijos metu.

„Matyt, Teisėjų tarybai teks belstis į įstatymų leidėjo langus, duris ar dar kažkur, kad šie pakeitimai pagaliau būtų priimti ir, kad leistų nagrinėti teismams baudžiamąsias bylas ir pandemijos sąlygomis“, – sakė jis.

Taip pat Taryba turėtų užtikrinti jau kelerius metus kuriamos „Liteko-2“ informacinės bylų sistemos sukūrimą bei naujas bylų skirstymo taisykles, kurios parengtos atsižvelgus į Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos rekomendacijas.

„Manau, tai bus naujosios Tarybos taip pat vienas iš darbo barų – patvirtinti tokias naujas, pavyzdines bylų skirstymo taisykles“, – teigė R. Gadliauskas.

Kalbėdamas apie žemą visuomenės pasitikėjimą teismais, A. Valantinas tvirtino, kad reputacija gali būti sugadinta per labai trumpą laiką, o jai susigrąžinti laiko reikia gerokai daugiau, ir apgailestavo, kad teisėjų korupcijos byla iki šiol nepasiekė teismo.

„Tik sąžiningas, kruopštus nuolatinis darbas kiekvienoj konkrečioj byloj, matyt, kad tą reputaciją ir padės susigrąžinti. Kiek tai užtruks, laikas parodys, bet aš manau, kad tas laikas, kada mes vėl turėsime tą reputaciją, kurią teismas ir turi turėti – ne už kalnų“, – sakė A. Valantinas.

R. Gadliauskas pridūrė, kad netrukus planuojama pradėti Teisėjų tarybos posėdžius transliuoti visuomenei, ir sakė manantis, kad tokie žingsniai turėtų didinti teismų sistemos atvirumą, padėti susigrąžinti visuomenės pasitikėjimą.

Dėl koronaviruso situacijos Visuotinis teisėjų susirinkimas pirmą kartą vyko keletą dienų – antradienį iškelti kandidatai į naujosios sudėties Teisėjų tarybą, trečiadienį vyko kandidatų pristatymas teisėjų bendruomenei, o ketvirtadienį visos Lietuvos teisėjai balsavo už būsimos kadencijos narius.

Ketvirtadienį Teisėjų tarybos rinkimai pirmą kartą vyko dešimtyje apygardų visoje Lietuvoje – Kaune, Klaipėdoje, Marijampolėje, Panevėžyje, Šiauliuose, Mažeikiuose ir Utenoje bei trijuose teismuose Vilniuje. Rinkimus stebėjo atitinkamų teismų atstovai atsakingi už korupcijos prevenciją ir visuomeninės organizacijos „Baltosios pirštinės“ atstovai.

Pernai liepą Seimui priėmus Teismų įstatymo pataisas, tarybos narių skaičius sumažintas nuo 23 iki 17.