Dienos rūpestis
Teisė į atvaizdą saugoma
Skaitmeniniai fotoaparatai, mobilieji telefonai su integruotomis vaizdo ir fotokameromis pamažu tampa ne prabanga, o kasdienybe.
Paprasčiau ir patogiau darosi ne tik fotografuoti, bet išsaugoti ar perduoti vaizdą. Tačiau, be akivaizdžių pranašumų, sparčiai besivystančios technologijos taip pat verčia nuogąstauti dėl netinkamo jų naudojimo.
Norintieji įamžinti itin intymius gyvenimo vaizdus nuotraukose ir besinaudojantys fotolaboratorijų paslaugomis neretai nesijaučia saugūs, jog šie vaizdai nebus išplatinti virtualioje erdvėje ar kaip nors kitaip paviešinti. Ypač tam „patogios“ skaitmeninės fotografijos.
Pasak advokato Artūro Jaskelevičiaus, nors įstatymai saugo ir gina žmogaus teisę į privatų gyvenimą, tačiau nė vienas šimtu procentų negali būti garantuotas, jog tokia teisė nebus pažeista.
„Kaip mes esame apsaugoti, kad mūsų neapiplėš gatvėje? Neidami į gatvę? - retoriškai klausė advokatas. - Taip ir su tokiomis nuotraukomis. Buitine prasme, kad būtum visiškai apsaugotas, intymių kadrų nereikia niekam nešti ir nuotraukas darytis pačiam. O teisine prasme apsaugo Civilinio kodekso nuostata, kad nuotraukos be asmens sutikimo negali būti niekur platinamos.“ Todėl, A.Jaskelevičiaus žodžiais, fotolaboratorijų klientai net neprivalo papildomai perspėti personalo, kad neleidžia platinti atvaizdus.
Pasak advokato, jo praktikoje yra pasitaikęs ne vienas atvejis, susijęs su nelegaliu nuotraukų viešinimu. Tokiu atveju nukentėjusieji turi kreiptis į teismą dėl garbės ir orumo įžeidimo bei reikalauti žalos atlyginimo.
Kaip „Klaipėdai“ teigė vienos uostamiesčio fotolaboratorijos darbuotoja, nors laborantai ir privalo peržiūrėti atspaustas nuotraukas, tačiau to nepaisoma, jei klientas sutinka užmokėti ir už brokuotas nuotraukas bei primygtinai reikalauja, kad jų niekas nepamatytų.
Naujausi komentarai