Kaunietė: jie tyčiojasi

Pagalbos skambutis

Remiantis Eurostato prognozėmis, Lietuvoje visuomenė toliau senės. Tikėtina, kad 2050 m. pradžioje Lietuvoje 28,5 proc. gyventojų bus vyresnio amžiaus. Prognozuojama, kad šimtui 15–64 metų gyventojų teks 52 vyresnio amžiaus žmonės.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skelbė, kad kasmet auga globos, priežiūros ir slaugos paslaugų poreikis vyresnio amžiaus gyventojams. Senjorai raginami kreiptis dėl tokių paslaugų. Valstybės parama teikiama kiekvienam senyvo amžiaus ar neįgaliam žmogui.

Dėl teikiamų socialinių paslaugų į „Kauno dienos“ redakciją paskambinusi Ramutė Pažėraitė prašė pagalbos – sužinoti paslaugas teikiančios įmonės vadovo telefono numerį: „Jie nesišneka. Aš turiu tik Samantos telefono numerį, bet ji nesako vadovo.“

Moteris pasipasakojo gyvenanti su 93 metų mama. R. Pažėraitė tikino, kad ir jos sveikata negeležinė. Tris kartus per savaitę ateina socialinis darbuotojas pagaminti joms valgyti.

Viskas buvo visai neblogai, bet anksčiau dirbusios moterys išėjo iš darbo ir vietoj jų atsiuntė jauną vyruką. „Jis turi pagaminti valgyti, bet visa darbą už jį padarau aš. Jis tik sėdi ir kalba, o jei imasi ką daryti, po to turiu visą vakarą kuopti“, – pasakojo R. Pažėraitė.

Tačiau labiausiai moteris graudinosi, kad neturi kam pasipasakoti dėl ne itin malonios situacijos. „Jie tyčiojasi“, – ašarojo R. Pažėraitė, aiškindama, kad merginai, kurios telefoną turi, nepakanka pasakyti, nes nesulaukia jokių pokyčių.

Dirbdami socialinių paslaugų srityje suprantame, kad čia yra labai svarbūs tiesiog asmeniniai santykiai, nes senjorai su juos lankančiais darbuotojais praleidžia daug laiko kartu.

Bendravimas laiškais

Paslaugas R. Pažėraitės mamai teikia VšĮ Nacionalinis socialinės integracijos institutas pagal programą „Senjoro“. „Mes kuriame naują senjorų realybę – pilną gerų emocijų, naujų hobių ir nuoširdaus bendravimo su neabejingais profesionalais – draugais“, – rašoma įstaigos interneto puslapyje, o prie vadovo ir komandos pavardžių – tik jų e. pašto adresai.

Ir su „Kauno diena“ „Senjoro“ vadovė Rugilė Bitautaitė sutiko bendrauti tik raštu: „Būtent šią senjorę lankančio darbuotojo kompetencija gaminti maistą ir padėti susitvarkyti buityje neabejojame, jis namuose padeda ne vienam senjorui, esame gavę ne vieną teigiamą atsiliepimą šio darbuotojo atžvilgiu iš kitų paslaugų gavėjų.“

R. Bitautaitė tikino, kad visais atvejais, kai senjorams kyla klausimų, juos sprendžia kartu ir aiškinasi individualias situacijas: „Šiuo atveju iš senjorės nesame gavę konkrečių pastabų dėl paslaugų kokybės. Kiekvienas klientas bendrauja su jam paskirtu socialiniu darbuotoju telefonu arba e. paštu. Telefonų pokalbiai yra įrašomi, pastabas registruojame ir vertiname, problemas sprendžiame. Taip pat apie paslaugas galima pateikti atsiliepimą mūsų interneto svetainėje.“

Tikėta, kad R. Pažėraitės skambutį į „Kauno dienos“ redakciją išprovokavo tai, kad moteris nebuvo išklausyta. Kartais reikia labai nedaug – tik pasikalbėti, o tam nei e. paštas, nei galimybė pateikti atsiliepimą internetinėje svetainėje nėra tinkamiausi būdai.

Rado sprendimą

Atrodo, kad ir šiuo atveju situaciją pavyko išspręsti be didelių rūpesčių. „Senjoro“ atstovai tą pačią dieną po „Kauno dienos“ kreipimosi susisiekė su R. Pažėraite ir pasikalbėjo apie situaciją.

„Dirbdami socialinių paslaugų srityje suprantame, kad čia yra labai svarbūs tiesiog asmeniniai santykiai, nes senjorai su juos lankančiais darbuotojais praleidžia daug laiko kartu. Mes siekiame, kad mūsų paslaugos neapsiribotų tik namų valymu ir tvarkymu, o iš tikrųjų kurtų pozityvius pokyčius senjorų kasdienybėje. Nors ir nesulaukėme konkrečių pastabų dėl paslaugų kokybės, siekdami užtikrinti paslaugų tęstinumą, šiai senjorei lankyti paskyrėme kitą mūsų organizacijos darbuotoją, kuris ją aplankė dar tą pačią dieną“, – informavo „Senjoro“ vadovė R. Bitautaitė.

Psichologai sako, kad, padėdami garbaus amžiaus žmonėms, rūpinamės ir savo pačių ateitimi, savo senatve. Senjorai taip pat nori dėmesio. Tai įgimtas poreikis. Kai kurie seni žmonės, kaip ir vaikai, nesulaukdami pakankamo dėmesio, tampa pikti. Pyktis dažniausiai kyla iš bejėgiškumo.