Kartos keičiasi, o su tuo kyla įvairiausių iššūkių.

„Galiu pasakyti vieną dalyką – didžiulė problema“, – teigė senjorė, paklausta apie skaitmenizaciją. „Ne visi senjorai turi tas korteles, programėles ir t. t. [...] Eini Lietuvoje, per savo Gedimino prospektą, seniai išvaikščiotą, o praktiškai nueini ir negali kavos išgerti“, – piktinosi ji, kalbėdama apie kavines, kuriose atsiskaitymas – tik kortelėmis.

Apie tai, kad senjorai lieka skaitmenizacijos paraštėje ir netgi patiria diskriminaciją, pasisako ir šioje kadencijoje vyriausia Seimo narė Birutė Vėsaitė. Jai šiemet sukaks 74-eri. „Kartais man atrodo, kad jaunimas kuria paslaugas jaunimui“, – sakė ji.

Dalis vyresnio amžiaus žmonių, maždaug nuo 65-erių, išmanūs, tačiau tokių – ne tiek ir daug. „Lygių galimybių kontrolieriaus studija parodė, kad tokių laimingųjų yra tik 13 proc. Visi kiti 87 proc., tiesą sakant, patiria diskriminaciją įsigydami tiek paslaugų, tiek prekių“ – statistiką pateikė Seimo narė.

„Tyrimo duomenys rodo, kad labiausiai su skaitmenine atskirtimi susiduria vyresnio amžiaus moterys, patys vyriausi Lietuvos gyventojai – 75-erių metų ir vyresni, ir kaimiškose vietovėse gyvenantys žmonės“, – tikino Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos (LGKT) atstovė Mintautė Jurkutė.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Standartinė situacija – kaip pasinaudoti išmaniuoju sostinės viešuoju transportu? Juo važiavo ir pati Seimo narė. „Labai žeidžia, nes iš tikrųjų pati lipau į autobusą, vairuotojas bilietėlio neparduoda, aš nesu vilnietė, neturiu vilniečio kortelės...“ – nepatogią situaciją viešajame transporte papasakojo B. Vėsaitė.

„Atsiskaitymas tik kortele. Senjoras labai bijo savo banko kortelę visur kaišioti“, – teigė Trečiojo amžiaus universitetų (TAU) asociacijos prezidentė Zita Žebrauskienė.

Deja, ne visi senjorai išmaniaisiais įrenginiais naudojasi, tad ir nuolaidos gauti negali.

Kita situacija – įvairios nuolaidos, kuriomis galima pasinaudoti tik turint programėlę išmaniajame įrenginyje. „Visur tik elektronika, elektronika. Parduotuvėje yra nuolaida, jeigu turi programėlę. Kokią programėlę? Iš kur tą programėlę turiu gauti? – piktinosi Z. Žebrauskienė. Deja, ne visi senjorai išmaniaisiais įrenginiais naudojasi, tad ir nuolaidos gauti negali. – Palikime alternatyvą. Palikime dėl to, kuris tos elektronikos bijo“, – ragino TAU asociacijos prezidentė.

Asmenys, nesinaudojantys išmaniaisiais įrenginiais, ne tik negauna visų nuolaidų, bet jų pečius užgula ir papildomas mokestis, kuriam specialistai surado ir konkretų terminą. „Tai yra skaitmeninės atskirties mokestis, kai alternatyva yra, bet ji yra mokama“, – įvardijo LGKT atstovė M. Jurkutė.

Tai taikoma atvejams, kai mokesčių ateinama sumokėti į Lietuvos paštą, naudojamasi „Perlo“ terminalais ar kt. Tada tenka mokėti ir tarpininkavimo mokestį.

„Tas mokestis yra žymus ir jis nuskaičiuojamas už kiekvieną paslaugą. Vienos įmokos priėmimas kainuoja 1,19 euro. Žmonės dalijosi, kad jie už dujų suvartojimą sumoka mažiau nei tarpininkavimo mokesčio“, – teigė M. Jurkutė.

„5 ar 6 eurus moki papildomai už tai, kad priėmė“, – jai antrino Z. Žebrauskienė.

„Kalbant apie įmoką, šiandien, atsiskaitant fiziškai, ji siekia 60 centų vienai įmokai, tačiau mes turime ir kitą galimybę atsiskaityti už komunalinius mokesčius – skaitmeniniais kanalais, kur, pavyzdžiui, įmoka visai nieko nekainuoja“, – tikino „Perlas Finance“ vadovas Vitalijus Rakovskis.

LGKT paslaugų tiekėjams rekomendavo apsvarstyti galimybę tokį mokestį įtraukti į paslaugų sudėtį ir pabrėžė, kad ir pensijas kiti gauna ne į banko sąskaitas. „Turime apie 120 tūkst. žmonių, kurie pensiją gauna grynaisiais“, – skaičiavo M. Jurkutė.

„Vis dėlto norint išlaikyti visą fizinį tinklą, kuris yra gana didelis, t. y. 2,5 tūkst. įvairių vietų, kuriose gali susimokėti už įvairias komunalines paslaugas, natūralu, kad ta įmoka kažkiek kainuos ir ateityje“, – pozityviai nenuteikė „Perlas Finance“ vadovas.

Lietuvos paštas informuoja, kad gyventojų, apmokančių sąskaitas pašto skyriuose, per metus sumažėja vidutiniškai apie 10 proc. Taip pat prideda, kad 1,19 euro įmokos nedidino nuo 2022 m.

„Kioskuose kartais truputį pigiau, susumuoja kelias [įmokas], bet tai yra ubagavimas, pirštą pajudina ir tas vargšas žmogus jau turi dar mokėti“, – kalbėjo Z. Žebrauskienė.

LGKT taip pat kreipėsi į prekybininkus ir paslaugų tiekėjus dėl patogesnių alternatyvų vyresniems.