Gliaudo knygas

Buvęs teisininkas Romualdas dievina knygas, todėl jų yra prikaupęs ne vieną lentyną. Nemaža dalis leidinių yra profesiniai, likę – bendram išprusimui: istorinės, mokslinės, grožinės literatūros knygos, užsienio kalbų žodynai.

„Visą gyvenimą kalbėjau vokiškai, dabar nusprendžiau savarankiškai mokytis anglų. Naudojuosi internetu ir namuose turimomis knygomis, bet užsuku ir čia. Žinoma, būtų smagu jei vyktų kokie nors praktiniai užsiėmimai“, – anot Romualdo, šįsyk į Ąžuolyno bibilioteką jį atvedė ne naujo laimikio paieškos.

Sužinojęs iš draugo apie planuojamą ekskursiją ir pažintį su uždarais bibliotekos fondais, Romualdas buvo vienas pirmųjų pareiškusių norą dalyvauti. Tokia proga, anot kauniečio, retai pasitaiko, praleisti ją būtų nuodėmė. Tos pačios priežasties vedina, antrame aukšte nekantriai trypčiojo ir kaunietė Aldona.

„Ar dažnai užsuku į biblioteką? O taip. Tiesa, ne šią, o tas, kurios arčiau mano namų Šilainiuose. Patinka dar ir esanti Laisvės alėjoje. Ąžuolyno bibliotekoje lankydavausi prieš renovaciją, sykį buvau ir po jos. Labai patiko kaip sutvarkyta“, – kaunietės Marijonos žvilgsnis lakstė nuo čiurlenančio vandens ir aplink jį žaliuojančių augalų iki lentynų ir jose išrikiuotų knygų nugarėlių.

Radiniai: žmonės kartais pamiršta grąžinti knygas, o kartais jose pamiršta ir savo daiktus. Edgaro Cickevičiaus nuotr.

Neeilinė pažintis

Aldonos silpnybė – detektyvai, tačiau taip pat noriai ji į rankas ima biografines, istorines knygas. Domisi naujovėmis.

„Būtų smalsu pamatyti knygą „Odė palaimintajam Stanislovui Kostkai“. Girdėjau, kad prieš kelis mėnesius ją aptiko bibliotekoje“, – Aldona klausiamai primerkė akis.

Senjorė neklydo. Praėjusių metų pabaigą Ąžuolyno bibliotekoje ženklino ypatingos radybos. Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto tyrėja Ona Dilytė-Čiurinskienė čia aptiko 1639 m. išleistą poeto ir pamokslininko M. K. Sarbievijaus knygą „Odė palaimintajam Stanislovui Kostkai“.

„Būtų smalsu pamatyti knygą „Odė palaimintajam Stanislovui Kostkai“. Girdėjau, kad prieš kelis mėnesius ją aptiko bibliotekoje“.

Nedidukę, vos keturių lapų knyga, planuojama eksponuoti, tiesa, visuomenė radinį pamatys tik po poros metų, kai bus parengtas antrasis bibliotekos modernizavimo etapas. Įgyvendinus jį, bibliotekoje atsiras vaikų ir šeimų, restauravimo ir skaitmeninimo centrai, meno ir muzikos erdvė – skaitykla, garso įrašų studija ir fotostudija, mokymų klasė ir konferencijų salė. Taip pat bus sukurta daugiau kompiuterinių darbo vietų, pradės veikti kavinė, terasa ant stogo. Modernizuojamose pastato erdvėse bus įdiegta nauja gaisrinė apsauga ir signalizacija, įrengtos papildomos dokumentų saugojimo sistemos, aplinka pritaikyta žmonėms su negalia, atnaujinti baldai, informacinių technologijų ir kita įranga. Po šio etapo naujai atvirs ir maždaug 30 m aukščio bokštas, kuriame yra uždarieji spaudinių fondai, atviri bibliotekininkams, bet ne skaitytojams.

Turinys: saugykloje laikomi laikraščiai, žurnalai, žemėlapiai, knygos. Edgaro Cickevičiaus nuotr.

Panoraminis vaizdas

Bibliotekų fondus sudaro knygos, periodiniai leidiniai, žemėlapiai ir kita kartografinė medžiaga, natos, specialūs techniniai dokumentai, garso įrašai, kompiuteriniai dokumentai, rankraščiai ir kt. Bibliotekų fondai skirstomi pagal teritoriją, bibliotekos struktūrą, dokumentų rūšis, naudojimo laipsnį, svarbą ir paskirtį, dokumentų tipus. Jie būna atviri ir uždari.

„Uždaras fondas nuo atviro skiriasi prieinamumu. Jei atvirame galite neturėti skaitytojo pažymėjimo ir naudotis knygomis vietoje, tai su uždaru fondu viskas kitaip. Jūs privalote būti skaitytojas, turėti pažymėjimą, savo paskyrą, nes gauti spaudinius iš šio fondo galite tik iš anksto juos užsisakę“, – Bendrųjų fondų saugojimo skyriaus vadovė Lilijana Navickienė pradėjo ekskursiją po per kelis aukštus besidriekiančią saugyklą. Lentynos joje skaičiuojamos kilometrais, o literatūra? Iš viso biblioteka yra sukaupusi 1,7 mln. dokumentų fondą, kurį sudaro įvairios tematikos: socialinių ir humanitarinių mokslų, gamtos ir technikos mokslų, dailės, muzikos, grožinės literatūros, kaunistikos leidiniai lietuvių ir pagrindinėmis užsienio kalbomis. Bibliotekos saugykloje laikoma maždaug 1,1 mln. dokumentų. Septintame aukšte, į kurį pirmiausiai užkopė senjorai – žemėlapiai, literatūra užsienio kalbomis: anglų, vokiečių, prancūzų, lenkų, rusų. Be to, iš čia atsiveria nuostabi panorama.

„Šiandien labai graži diena, o būna tokių, kad nieko nesimato“, – prieiti arčiau langų ir dirstelėti pro juos į Kauną iš aukštai kvietė L. Navickienė. Kol vieni telefonais bandė įamžinti matytus vaizdus, kiti vartė knygas. Vienos ekskursijos lankytojos rankose atsidūrė 1957 m. leidimo astronomijos kalendorius, kitą sudomino statybos ir architektūros pradmenys.

Edgaro Cickevičiaus nuotr.

Kilograminės knygos

Šeštame aukšte dokumentai lietuvių kalba. Marijona dirstelėjo į lentynas ir ant jų pritvirtintas lenteles. Pasirodo, knygos saugykloje grupuojamos ne pagal autorius, o sutartiniais kodais, todėl lentynose šonais glaustosi skirtingų autorių darbai. Hanso Rosenfeldo „Vilkų vasara“ įsirėmusi į Olgos Tokarczuk knygą „Jautrusis pasakojimas“, o Norberto Černiausko „1940. Paskutinė Lietuvos vasara“ – į Ginos Viliūnės „Spąstai pirklio žudikui“.

„O kokia čia knyga?“, – palinkusi virš įspūdingo dydžio leidinio, kaunietė Marijona bandė jį kilstelėti viena ranka. Nepavyko. Prireikė ne tik kairės, bet ir dešinės. Tuo metu L. Navickienė patikino, kad bibliotekininkų darbas anaiptol nėra toks romantiškas, kaip jį įsivaizduoja žmonės. Per dieną bibliotekininkai surenka ne vieną tūkstantį žingsnių ir iš vienos vietos į kitą perneša dešimtis kilogramų literatūros.

„Štai ši knyga sveria maždaug apie šešis kilogramus, o ši – apie aštuonis“, – L. Navickienė atsigręžė į įspūdingo dydžio atlasą. Tiesa, ne visos knygos tokios. Po akimirkos Bendrųjų fondų saugojimo skyriaus vadovė iš popierinio voko ištraukė pačią mažiausią bibliotekoje esančią knygą. Tai – 8 mm aukščio, 7 mm pločio, 2,5 mm storio, 60 puslapių palangiškio dailininko, poeto Vytauto Kuso 34 eilėraščių knyga „Būsenos“. Poezijos knygą pats autorius įrišo rankiniu būdu ir 2018 m. išleido 100 egzempliorių tiražu.

Šeštas aukštas saugo ne tik dokumentus, bet ir radinius knygose. Iš pastarųjų surinkta nedidukė, įtrauki kolekcija.

„Užsakymo lapeliai, kortos, šukos. Esame radę pinigų, studentų atsiskaitymo knygelę. Pamesti ją tais laikais buvo baisiau nei netekti paso, o rasti – kur kas sudėtingiau“, – dabartinė sistema, anot L. Navickienės, kur kas palankesnė užuomaršoms.