Tebevyksta karas dėl plytų

UNIVERSITETO MIESTELYJE

Tebevyksta karas dėl plytų

Greitai Klaipėdos universiteto teritorija pasikeis neatpažįstamai, tačiau iki tol iš didžiulės teritorijos reikia išvalyti nebereikalingus statinius. Pastatus leista nugriauti privatiems asmenims. Pajutę lengvai gaunamus pinigus gudresnieji, niekieno neleidžiami, ardo sienas ir čia pat parduoda plytas. Dirbama rizikuojant gyvybėmis. Stichinis procesas jau nusinešė vieną auką.

Praėjusį šeštadienį ardydamas baltų plytų pastatą universiteto miestelio teritorijoje žuvo 44 metų kretingališkis Domijonas Mitkus. Į Klaipėdą užsidirbti kelių litų jis buvo pasikvietęs tris draugus iš Kretingalės bei Kalotės. Kam priklausė pastatas, kas už darbą mokės pinigus, jie greičiausiai nė nežinojo. Pastatas jau seniai nebeturi stogo, didžioji dalis sienų taip pat jau išardyta.

Vyrai dirbo kaip išmanė. Apie darbo apsaugos priemones nebuvo nė kalbos. Vienas ardė plytas pasilipęs ant sienos viršaus, kiti krapštė nuo šonų, o D.Mitkus - iš lango angos pusės. Virš lango buvusi gelžbetoninė sija neteko tvirtos atramos ir užvirto ant D.Mitkaus. Jam kliuvo per smilkinį, vyras mirė vietoje. Vakar pražūtingoji atrama tebebuvo prispaudusi megztą velionio kepurę.

Nelaimės dieną įvykio vietoje apsilankė Darbo inspekcijos inspektorė. Velionio draugai papasakojo, kad juos valyti plytų pasikvietė Domijonas. Jis sakė, kad už vienos plytos nuvalymą vyrai gaus po 5 centus. Visiškai aišku, kad jokių darbo sutarčių niekas su šiais vyrais sudaręs nebuvo. Iš universiteto sutarties paaiškėjo, kad nusigriauti jį buvo leista Rolandui Rimgailai. Vyras „Klaipėdai“ sakė, kad sutartis buvo sudaryta, tačiau pinigų universitetui jis dar nesumokėjo. „Su tomis plytomis - vienas vargas, - pasakojo R.Rimgaila, - tenka kasdien važiuoti ir vaikyti vagis nuo griaunamo pastato. Kol vaikiau, šiek tiek apsaugojau, o šeštadienį, vasario 14-ąją, nenuvažiavau, va vyrai ir pajuto lengvą grobį. Skubėjo, dirbo bet kaip, kad tik niekas jų neužkluptų, ir neišvengė nelaimės.“

R.Rimgaila pasakojo po poros dienų vėl užklupęs svetimus žmones, griaunančius jam skirtą pastatą. Vyrai neslėpė, jog šias plytas nusipirko. Vadinasi, kažkoks gudragalvis pardavė svetimą daiktą.

Panašiai griaunami visi buvusio karinio dalinio pagalbiniai pastatai. Universiteto vadovybė prisiminė gerą kelių šimtų metų Klaipėdos patirtį, kai miestiečiams buvo leista išardyti pilį. Tada klaipėdiečiai tai atliko taip puikiai, kad šių dienų archeologai juos keikia, negalėdami rasti senosios pilies liekanų.

2-ojo policijos komisariato pareigūnai jau yra gavę nemažai skundų, kuriuose sutartis sudarę žmonės piktinasi, jog iš jų vagiamos plytos. Universiteto miestelis dabar atrodo kaip po karo: mėtosi plytų bei mūro nuolaužos, kalnai senų padangų, automobilių detalių, kur įmanoma, gyvena benamiai, žmonės tempia kas ką gali. Pensininkas Vladimiras pasakojo praėjusią savaitę nuvaręs nuo griūvančio namo kelis vaikus. Subarti berniūkščiai pačiu laiku pasitraukė, nes po akimirkos tą vietą užgriuvo medinės konstrukcijos. Darbo inspekcijos pareigūnai po nelaimės žada universiteto teritorijoje lankytis labai dažnai. Čia jie fiksuoja daugybę pažeidimų - ne tik nesilaikoma darbo sutarčių, bet ir pačių elementariausių darbų saugos normų. Niekas nedėvi šalmų, nesilaikoma jokios pastatų griovimo technologijos.