Tautinių mažumų politikos ekspertė: būtina kalbėti apie Krymo totorių likimus

Ukrainoje tęsiantis Rusijos pradėtam karui, būtina kalbėti apie Krymo totorių likimus, nepamiršti šios bendruomenės, teigia tautinių mažumų politikos ekspertė iš Ukrainos Julija Tyshchenko (Julija Tyščenko).

Jos teigimu, 2014 metais okupuotame Kryme iki šiol tęsiasi represijos prieš ten gyvenančius totorius, palaikančius Ukrainą ir jos valstybingumą.

„Rusija taiko tokius pačius represijų metodus kaip ir Sovietų Sąjunga“, – trečiadienį spaudos konferencijoje sakė Ukrainos nepriklausomų politinių tyrimų centro ekspertė.

Anot jos, Krymo totorių parlamentą Medžlisą Rusija laiko teroristine organizacija, fabrikuoja jo atstovams įvairius kaltinimus.

„Kodėl Rusija taip elgiasi su Krymo totoriais? Jie visada palaikė Ukrainos valstybingumą, jos europinę, NATO kryptį. Tai buvo unikalus nacionalinis judėjimas postsovietinėje erdvėje“, – teigė J. Tyshchenko.

„Krymo totoriai trukdo Rusijos įsivaizdavimui, kad Krymas yra Rusija, nes tai yra tauta, kuri savo kultūrą, yra pripažinta Ukrainos tautinė grupė. Rusija ją vadina vandenilio bomba – šitą totorių bendruomenę“, – pridūrė ji.

Rusija taiko tokius pačius represijų metodus kaip ir Sovietų Sąjunga.

Pasak specialistės, Vakarai turi nepamiršti prieš Krymo totorius vykdomų represijų, kalbėti apie žmonių likimus.

„Ką gali padaryti šalys-partnerės, kad sustabdytų šitas represijas prieš Krymo totorius? Aišku, mūsų galimybės daryti įtaką Rusijos veiksmams yra mažos, tačiau kalbėti apie konkrečius žmones, jų likimus, kad totoriai yra už Ukrainą, ją palaiko, yra būtina“, – kalbėjo tautinių mažumų politikos ekspertė iš Ukrainos.

Lietuvos Tautinių mažumų departamento vadovė Vida Montvydaitė priminė, kad Lietuvoje gyvenantys totoriai yra giminingi Krymo totoriams.

Jų kovos už laisvę, pasak įstaigos vadovės, yra ir Lietuvos atsakomybė.

„Lietuvos totoriai, kurių metus pernai minėjome, yra vienos šeimos atstovai su Krymo totoriais. Jų kovos už laisvę, šimtmečiais nesibaigiantis persekiojimas Ukrainoje yra ir dalis mūsų atsakomybės“, – tvirtino V. Montvydaitė.

Gegužės 18-ąją minimos Krymo totorių deportacijų ir genocido 78-osios metinės.

Sovietų Sąjunga iš Krymo Antrojo pasaulinio karo metais ištrėmė porą šimtų tūkstančių ten gyvenusių totorių. Lietuva tai pripažinusi genocidu.

I. Gelūno / BNS nuotr.

Požiūris į karą Ukrainoje nėra susijęs su tautybe

Požiūris į karą Ukrainoje nėra susijęs su tautybe, Rusijos palaikymo negalima sieti vien su Lietuvoje gyvenančiais rusais, tvirtina Tautinių mažumų departamento vadovė V. Montvydaitė.

„Galbūt daugiau pastebėta tai, kad mūsų visuomenė ieško tam tikro nusiraminimo, iškrovos, kad turbūt rusakalbėse mokyklose visos problemos, kad turbūt tautinės mažumos labiausiai nepasitiki mūsų teikiama informacija dėl Ukrainos pozicijos“, – žurnalistams trečiadienį sakė įstaigos direktorė.

„Bet nereikėtų traktuoti kolektyvinės tautinės atsakomybės, tai yra žmonės, turintys įvairias politines pažiūras ir čia jos pasireiškia nepriklausomai nuo tautybės“, – pridūrė ji.

Pasak deparamento vadovės, nuo karo Ukrainoje pradžios matoma didelė „iš Rusijos ateinančios informacijos grėsmė“, kuri iki šiol nebuvo aiškiai suvokta.

„Pamatėme didelę iš Rusijos ateinančios informacijos grėsmę. Nebuvo taip aiškiai suvokta informacinė grėsmė, ateinanti per medijas“, – kalbėjo V. Montvydaitė.

Vasario pabaigoje Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, Lietuvos pareigūnai vis įspėdavo gyventojus vengti neapykantos tautiniu pagrindu ir primindavo apie gresiančią atsakomybę už tokius nusikaltimus.


Šiame straipsnyje: tautinės mažumoskrymo totoriaikaras Ukrainoje

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių