Tautinėms mažumoms žada daugiau galimybių mokytis gimtosios kalbos

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) planuoja sudaryti daugiau galimybių tautinėms mažumoms mokytis savo gimtosios kalbos lietuviškose mokyklose.

Numatoma, kad nuo 2016 metų rugsėjo galimybę mokytis lenkų, rusų ir kitų savo gimtųjų kalbų turės antrų - dešimtų klasių lietuviškų mokyklų mokiniai. Jiems bus skiriamos dvi pamokos per savaitę. Bendrųjų programų projektus pasirenkamiesiems gimtųjų kalbų dalykams ministerija žada parengti per šiuos mokslo metus.

Dabar gimtosios kalbos lietuviškose mokyklose tautinių mažumų moksleiviai paprastai mokosi nuo šeštos klasės savo kalbą pasirinkdami kaip antrą užsienio kalbą.

„Norime suteikti daugiau galimybių tėvams rinktis mokyklas, kurios užtikrintų tautinės mažumos kalbos mokymą, etninės kultūros pažinimą“, – pranešime spaudai teigė švietimo ir mokslo viceministrė Genoveita Krasauskienė.        

Anksčiau pirmadienį Seimo Darbo partijos frakcijos narė Vilija Filipovičienė paragino švietimo ir mokslo ministrę sudaryti galimybę tautinių mažumų vaikams, besimokantiems lietuviškose mokyklose, kuo anksčiau pradėti mokytis savo gimtosios kalbos.

Anot parlamentarės, jau devynerius metus Lietuvoje galioja tvarka, pagal kurią lietuviškas mokyklas lankantys tautinių mažumų vaikai nuo antros klasės gali pradėti mokytis savo gimtosios kalbos, tačiau esą „dėl savivaldybių atsainumo“ ši galimybė vis dar yra neįgyvendinta. V.Filipovičienė pastebi, jog dar 2006 metais buvo patvirtintos rekomendacijos, pagal kurias ten, kur tėvai ir vaikai nori, turi būti organizuotas mokinių, priklausančių tautinėms mažumoms, gimtosios kalbos mokymas nuo antros klasės, tačiau iki šiol Lietuvoje nėra nė vienos lietuviškos mokyklos, kur tokia tvarka būtų įvesta. Ministerija teisinasi, kad tam sutrukdė mokytojų nepasirengimas, ekonominė krizė.

„Kai kurios politinės jėgos šiuo metu aršiai kovoja už tautinių mažumų vaikų galimybes mokytis savo kalbos, tačiau kalbama tik apie lenkiškas ir rusiškas mokyklas, o vaikai, lankantys lietuviškas mokyklas, yra ne tik pamiršti, bet net diskriminuojami. Lenkų, rusų, baltarusių ir kitų tautybių vaikai šiuo metu gali pradėti mokytis savo gimtosios kalbos lietuviškoje mokykloje tik nuo šeštos klasės ir tik kaip antrąją užsienio kalbą. Tai yra blogai, nes žmonės, pasirinkę aktyvią integraciją į lietuvių visuomenę, praranda ryšį su savo kultūra ir šaknimis“, – pabrėžia V.Filipovičienė.