Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba (ŽEIT) ragina apie tokius įvykius pranešti jai, o jeigu klastotė susijusi su sukčiavimu – policijai.

„Situacija yra gana sudėtinga, jeigu šiandien matome, kad yra tam tikrų atpažįstamų portalų klastotės tekstiniu pavidalu, vizualika, prie to jau beveik pradėjome priprasti ir atpažinti, kur gali būti melas, bet kai tau iš ekrano kalba atpažįstamas žurnalistas, atpažįstamas politikas ar gydytojas, jis pasakoja visiškai keistus, stebėtinus dalykus ir dar paragina kuo skubiau tai kopijuoti ir dalytis, nes valdžia tuoj tai uždraus, iš tikrųjų pasiekėme gana pavojingą ribą, kada nieko nedaryti, tiesiog stebėti, būtų žiauriai pavojinga“, – ketvirtadienį per spaudos konferenciją Kultūros ministerijoje Vilniuje sakė Interneto žiniasklaidos asociacijos (IŽA) pirmininkės pavaduotojas Ričardas Slapšys.

Žurnalistų etikos inspektorius Dainius Radzevičius pabrėžė, kad reagavimo laikas į tokias klastotes yra kertinis dalykas, norint užkirsti kelią falsifikatų plitimui.

Jis pabrėžė, kad svarbu apie tokias klastotes pranešti tarnyboms – ŽEIT ir policijai, taip pat socialinių tinklų, kur platinama melagiena, dezinformacija, valdytojams.

„Yra labai svarbus instrumentas, kuris padeda pačioms platformoms reaguoti greičiau ir efektyviau, tai yra patikimo pranešėjo statusas, kurį galėtų gauti kai kurios žiniasklaidos organizacijos, kurios tiesiogiai gali būtų paveiktos dezinformacijos ir netikrų paskyrų, netikrų naujienų“, – sakė D. Radzevičius.

Anot jo, ŽEIT jau kreipėsi į LRT ir Visuomenės informavimo etikos asociaciją, kad jos gautų patikimo pranešėjo statusą.

„Tos organizacijos turėtų suprasti, kad jeigu tokį instrumentą naudos, galės pačios betarpiškai dėl savo žurnalistų reaguoti labai greitai ir tikėtis gerokai greitesnės reakcijos“, – tvirtino D. Radzevičius.

ŽEIT Priežiūros skyriaus vedėja Aliona Gaidarovič sakė, kad pastaruoju metu tenka itin dažnai susidurti su išmaniojo vaizdo klastotėmis. Dažniausiai su jos platinamos socialiniame tinkle „Facebook“.

Pasak jos, ŽEIT pranešus apie klastotę ar dezinformaciją, socialiniai tinklai reaguoja – arba ištrina įrašą, arba net uždaro paskyrą, tačiau pasitaiko atvejų, kai ir nereaguojama į pranešimą.

Anot A. Gaidarovič, jų bendravimą su socialiniais tinklais palengvina tai, kad valstybės institucijoms yra sukurtos specialios platformos pranešti apie netinkamus įrašus.

BNS rašė, kad Nacionalinis krizių valdymo centras ketvirtadienį pranešė nustatęs 170 Lietuvos vartotojams skirtų „Facebook“ reklamų, naudojamų sukčiavimo schemose.