Taip manančių dar yra: Šventajame Rašte pasakyta – duosi vaikui rykščių, apsaugosi jį nuo pragaro

Nuo vadinamosios Matuko reformos praėjo jau šešeri metai. Po tragedijos, kai keturmetis Matas buvo mirtinai uždaužytas motinos ir jos sugyventinio, valdžia įstatyme sugriežtino vaikų priežiūros reikalavimus tėvams – uždraustas bet koks smurtas. Tačiau pastaruoju metu smurto prieš vaikus atvejai žiniasklaidoje mirga itin dažnai.

Pernai metų pabaigoje dvimetė mergaitė beveik mėnesį gulėjo komoje.

„Ji buvo paguldyta dėl pilvo traumos, tačiau vėliau nustatyta daugybinių kūno sužalojimų“, – sakė Vaikų ligų klinikos atstovė.

Įtarimai dėl sužalojimų pareikšti devyniolikmetei vaiko motinai ir jos draugui. Neseniai vieno Kauno darželio auklėtoją tėvai apkaltino smurtaujant prieš vaikus. Esą vaikus ji rišo prie radiatoriaus. Į seksualinį smurtą prieš vaikus visuomenės dėmesį vėl atkreipė buvusio Seimo nario Kristijono Bartoševičiaus skandalas.   

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Smurto Lietuvoje prieš vaikus nemažėja. Tai, ką matome ir mūsų turima informacija rodo, kad lyginant 2022 metus su 2021-aisiais, pernai smurto atvejų nustatyta gerokai daugiau“, – teigė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė Ilma Skuodienė.

Naujausia Vaiko teisių apsaugos tarnybos užsakymu atlikta „Spinter tyrimų“ apklausa rodo, kad pusė respondentų fizines bausmes vis dar laiko auklėjimo priemone. O smurto atvejų – kur kas daugiau nei sužino pareigūnai. Mat tik 16 proc. apklaustųjų tikina, kad, pastebėję vaiko teisių pažeidimą, tikrai praneštų atsakingoms tarnyboms.

„Tikrai beveik 50 proc. 2022 metais ir 50 proc. 2021 metais respondentų atsakė, kad tai priklauso nuo aplinkybių“, – teigė I. Skuodienė. 

Didelė dalis apskritai nesugeba smurto atpažinti. Pavyzdžiui, ausies užsukimo ar vaiko supurtymo smurtu nelaiko. Jau nekalbant apie psichologinį smurtavimą.

Pavyzdžiui, ne laiku parėjus paauglei namo, išvadinti nevykėle, valkata, kad iš tavęs nieko doro neišaugs, apie 30 proc. apklaustųjų nebūtinai tai laiko smurtu.

 

„Pavyzdžiui, ne laiku parėjus paauglei namo, išvadinti nevykėle, valkata, kad iš tavęs nieko doro neišaugs, apie 30 proc. apklaustųjų tai nebūtinai laikomurtu“, – konstatavo I. Skuodienė.

„Anksčiau vaiko supurtymas nebuvo laikomas smurtu, bet dabar jau negalima vaiko purtyti“, – sakė gatvėje kalbinta moteris.

„Manau, purtyti vaiko nereikėtų, o geriau žodžiu pasakyti, kad elgiasi netinkamai“, – teigė kita pašnekovė.

„Šventajame Rašte pasakyta, kad jei duosite vaikui rykščių, apsaugosite jį nuo pragaro“, –  porino vyras.

„Išvadinti vaiką nevykėliu, valkata, manau, – irgi būtų smurtas, bet kitokios rūšies. Tai – jau psichologinis smurtas“, – sakė kitas pašnekovas.

Psichologai sako, kad dažnai prieš vaikus smurtaujama dėl prastos pačių tėvų psichologinės būsenos: susikaupusios įtampos ar patiriamo streso.

„Kai esame labiau pailsėję, susikaupę, atlaikome ir vaikų emocijas, ir elgesį, ir labiau žinome, ką pasakyti“, –  dėstė „Tėvų linijos“ vadovė, psichologė Jūratė Baltuškienė.

Specialistė siūlo atžalas auginantiems sąmoningai stebėti savo elgseną.

„Jei tik jaučiame, kad kažką nederamo pasakysime ar padarysime, išeikime į kitą kambarį, su  antra puse aptarkime situaciją. Arba paskambinkime į „Tėvų liniją“, kuri tam ir yra skirta. Aplinkos pakeitimas, dėmesio nukreipimas suteiks galimybę šiek tiek atslūgti emocijoms“, – toks buvo psichologės patarimas.

Pernai pranešimų skaičius dėl galimų vaiko teisių pažeidimų, palyginti su ankstesniais metais, išaugo kiek daugiau nei dešimtadaliu.