Istorijos mokytojas Algis Bitautas pastebi, kad dalis mokinių nuo vienuoliktos klasės atsisako istorijos pamokų.

„Prieš dvejus metus pradėtos naujos programos, kai egzaminai skirstomi į dvi dalis. Jų apimtys ir turinys labai dideli, todėl gąsdina mokinius“, – sakė mokytojas.

Pasak jo, dabartinės užduotys pernelyg orientuotos į mechaninį faktų kalimą, todėl nesudomina mokinių. Dėl to kai kurie mokiniai mieliau renkasi kitus dalykus, pavyzdžiui, geografiją.

„Man netgi kolegos skundėsi, kad nesusiformuoja krūvis. Jeigu anksčiau būdavo penkios klasės, dabar tik trys klasės“, – kalbėjo A. Bitautas.

„Mokiniai dažniausiai renkasi pagal tai, kuris mokytojas jiems patinka arba koks jų interesų ratas“, – teigė Vilniaus „Juventos“ gimnazijos direktorius Renaldas Čiužas.

P. Peleckio / BNS nuotr. 

Visgi tarp politikų bręsta idėja istorijos egzaminą paversti privalomu. Diskusijas pasiryžęs inicijuoti socialdemokratas Darius Jakavičius.

„Dar dirbdamas mokytoju girdėjau idėją, kad istorijos egzaminas turėtų būti privalomas“, – sako Seimo narys.

Anot politiko, be istorijos pamokų mokiniai praranda kritinį mąstymą ir politinį suvokimą. Politiškai nebrandžią tautą lengva valdyti.

„Jie pameta Konstitucijos pagrindus, politikos raidą. Rusijos imperijos imperatorienė Jekaterina yra pasakiusi, kad girtą tautą lengvą valdyti. Mes galime pritaikyti frazę – „politiškai nebrandžią tautą taip pat lengva valdyti“, – įsitikinęs D. Jakavičius.

Tačiau švietimo ekspertai ir žurnalo „Reitingai“ reitingavimo projektų vadovė Jonė Kučinskaitė teigia, kad privalomas istorijos egzaminas būtų žalingas.

„Toks sprendimas atneštų itin didelę žalą, dar labiau diskredituotų bendrojo ugdymo programą ir padarytų ugdymą dar labiau nenuspėjamą“, – sakė ji.

Mokyklų vadovai taip pat abejoja, ar privalomas egzaminas išmokytų kritinio mąstymo, nes mokytojai dažnai nėra pasirengę dirbti tokiu ugdymo pagrindu.

„Daugelis mokytojų, ypač baigusių studijas anksčiau, nėra mokyti dirbti kritinio mąstymo ugdymo principais“, – pastebi direktorius R. Čiužas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Pasak D. Jakavičiaus, jei istorijos egzamino nepavyktų padaryti privalomu, reikėtų užtikrinti, kad jas privalėtų lankyti visi mokiniai 11–12 klasėse. O kol gimsta tokios idėjos, patys dvyliktokai pasakoja, kaip mokosi dabar.

„Šiandien mokytis istorijos yra gana sunku. Neturime dar išleistų vadovėlių, reikia vadovautis Nacionalinės švietimo agentūros pasiūlymais“, – kalbėjo Vilniaus „Juventos“ gimnazijos dvyliktokas Jonas Morkūnas.

Dvyliktokas, kuris planuoja studijuoti informacinių technologijų srityje, vis tiek laikys istorijos egzaminą, nes jam įdomu. Tačiau švietimo ekspertai įspėja, kad privalomas istorijos egzaminas gali sumažinti mokinių, besirenkančių kitus dalykus, pavyzdžiui, chemiją, fiziką ar IT.

„Jau dabar mokiniai mokosi po 50–60 val. per savaitę, o suaugusieji tuo tarpu nori keturių dienų darbo savaitės. Papildomi privalomi dalykai tik dar labiau apkraus mokinius“, – pabrėžė J. Kučinskaitė.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija sako, kad tokio klausimo nesvarsto.

„Ministerija šiuo metu nesvarsto istorijos egzamino privalomumo klausimo, kaip ir privalomo kurso iki 12 klasės“, – patvirtino ministro patarėjas Tomas Bičiūnas.

Pagal Nacionalinės švietimo agentūros duomenis, istorijos egzaminą renkasi maždaug trečdalis abiturientų, kurie laiko valstybinius brandos egzaminus.